laikas
From Wiktionary, the free dictionary
Taip pat žr.: laikąs
Lietuvių kalba
Daiktavardis
Daiktavardis | ||
---|---|---|
Pagrindinė forma: laikas | ||
vienaskaita | daugiskaita | |
vard. | laikas | laikai |
kilm. | laiko | laikų |
naud. | laikui | laikams |
gal. | laiką | laikus |
įnag. | laiku | laikais |
viet. | laike | laikuose |
šauksm. | laike | laikai |
laik|as - ( 4 kirčiuotė, a linksniuotė, vyriškoji giminė)
- viena iš žmogaus suvokiamojo pasaulio kintamųjų formų, kitimas nuo ryto iki vakaro, žiemos iki vasaros ir t. t.
- trukmė, jos dalumas, matuojamas jos tarpas: Ilgas l., trumpas l. Jis čia gyveno daug laiko. Vasara - gražiausias laikas. Ir duris uždarius laikas bėga (patarlė).
- terminas, riba kam nors įvykti ar įvykdyti: Laikas eiti. Atėjo pačiu laiku. Greitu laiku kažkas įvyks.
- atliekamas metas, laisvalaikis: Neturime laiko.
- amžius, metas, periodas, laikotarpis: Naujas laikas.
- (Filosofija) - viena pagrindinių suvokimo ar būties formų, kuriai būdingas trukimas, nuoseklumas, negrįžtamumas. gamtos moksluose ir matematikoje taip pat matuojamas dydis: Begalinis laikas. Laiko objektyvumas. Astronominis laikas. Vasaros laikas. Tikslus laikas - 10 valandų 25 minutės.
- (Gramatika) - veiksmažodžio forma, rodanti, kokiu laiku (dabarties, praeities ar pan.) vyksta veiksmas ar yra patiriama būsena.
Išraiškos arba posakiai
|
Vertimai
|
|
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.