Šaltiena

Šaltiena – mėsos ir kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabaliukais.

Šaltiena su kiauliena ir virtais kiaušiniais

Tradicijos

Gaminti pradėta viduramžiais, žinoma nuo XVI amžiaus.

Patiekalas plačiai paplitęs Rytų Europos virtuvėse: Baltarusijoje – „халоднае“, Estijoje – „sült“, Latvijoje – „aukstā gaļa“ arba „galerts“, Lenkijoje – „galareta“, Rusijoje – „холодец“ arba „студень“, Ukrainoje – „холодець“ arba „драглі“, Vokietijoje – „Sülze“^[1].

Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis Kalėdų ir Velykų patiekalas. Nepale jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu.

Gamyba ir patiekimas

Mėsos ar žuvies gabalėliai užpilami iš natūraliai stingstančio gyvulių sąnarių nuoviro.

Geriausias nuoviras gaunamas iš jautienos galvų ir kojų. Galima virti iš kiaulienos galvų, kojų, ausų, uodegų. Nuovirui taip pat tinka ir veršienos, avienos, vištienos, kalakutienos ar žuvies dalys, kuriose yra pakankamai želatininių medžiagų.

Dabar kartais gaminama ir mėsos ar žuvies gabalėlius užpilant nuoviru ar sultiniu su ištirpinta želatina.

Siekiant papuošti, prieš ją išpilstant, į dubenį įpilti 1-2 cm sultinio sluoksnį. Jam sustingus, uždėti žalumynų, morkų griežinėlių, supjaustyto kietai virto kiaušinio ir vėl užpilti sultiniu. Dar kartą sustingus, supilti paruoštą ir atvėsintą šaltienos masę.

Prieš patiekiant, indą kelioms sekundėms pamerkti į karštą vandenį, ir šaltieną išversti į negilią lėkštę, pakraščius papuošti žalumynais.

Valgoma kaip užkandis. Prie jos dažnai patiekiami krienai arba garstyčios.

Šaltiniai

1. Saltisonas, galantinas, arba tiesiog košeliena: tik nevadinkite jos skurdo patiekalu