Neretai vulva yra klaidingai tapatinama su makštimi (panašiai kaip burna su gerkle), tačiau iš tikrųjų išorinių moters lytinių organų sričiai yra priskiriama:[1]
gakta – nedidelis pakilimas išorinių lytinių organų viršuje (kai kuriose kalbose dar vadinama Veneros kalva arba kalneliu). Sulaukus lytinės brandos, beveik visa gakta apauga plaukeliais;
didžiosios lytinės lūpos (lot.labia majora) išsidėsčiusios abiejose vulvos pusėse ir taip pat gali būti apaugusios plaukeliais. Tai viršuje ir apačioje besijungiančios odos raukšlės, kuriose gausu riebalinio audinio. Jos visiškai arba iš dalies uždengia kitas vulvos dalis. Išorėje didžiųjų lytinių lūpų spalva paprastai būna panaši į kūno spalvą (nors ne visada), o vidinėje pusėje jos būna rausvos arba rusvos. Tarp didžiųjų lytinių lūpų yra mažosios lytinės lūpos;
mažosios lytinės lūpos (lot.labia minora) yra dvi gleivingos, švelnios odos juostelės, išsidėsčiusios į vidų nuo didžiųjų lytinių lūpų ir į išorę nuo makšties. Kadangi lytinės lūpos yra susiglaudusios, per vulvos vidurį gali būti matoma (priklausomai nuo to, kaip vulva yra apaugusi gaktos plaukais) vertikalus tamsus tarpas-juosta. Jų paviršius yra rausvas, drėgnas ir be plaukų – čia gausu liaukučių, gaminančių specifinį sekretą. Nepaisant to, kad šios lytinės lūpos vadinamos „mažosiomis“, tačiau kartais (ypač lytinio susijaudinimo metu, bet ne tik) jos gali būti labiau išsikišusios nei didžiosios lytinės lūpos;
varputė yra vulvos priekyje, ties vieta, kur susieina mažųjų lytinių lūpų klostės; ji yra sudaryta iš akytkūnių, todėl lytinio susijaudinimo metu prisipildo kraujo ir padidėja. Joje gausu nervinių galūnėlių, todėl varputė pas daugelį moterų yra jautriausia išorinių lytinių organų dalis;