Volframas – periodinės elementų lentelės VI grupės cheminis elementas, vienas iš sunkiausių metalų.[1] Grynas metalinis volframas yra baltos arba sidabrinės spalvos. Volframas atsparus korozijai. Rūgštys beveik nereaguoja su juo. Tirpsta mišinyje iš azoto ir fluoro vandenilio rūgščių. Grynas volframas yra minkštas, su priemaišomis tampa kietas ir trapus. Gamtoje retas, žinoma keliolika volframo rūgšties druskų mineralų – volframatų.
|
Volframas (W) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
6 |
| Atomo numeris | 74 |
| Išvaizda |
Pilkai baltas, blizgus |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
183,84 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
135 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
770 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Xe]4f14 5d4 6s² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
146 pm |
| Jono spindulys |
?? pm |
| Elektroneigiamumas |
2,36 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
?? V |
| Oksidacijos laipsniai |
6, 5, 4, 3, 2 (mildly acidic) |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
19,25 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
130 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
174 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
3695 K |
| Lydymosi šiluma |
35,4 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
5828 K |
| Garavimo šiluma |
824 kJ/mol |
| Molinis tūris |
?? cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
kubinė, tūriškai centruota |
| Gardelės periodas |
?? Å |
Dabartinėje technikoje naudojamas grynas volframas ir jo lydiniai. Volframas – tai geriausia medžiaga lempučių siūlų bei spiralių, taip pat katodų ir antikatodų rentgenų aparatų vamzdelių, aukštos įtampos lygintuvų gamybai.
Naudojant volframą pramonėje, gali susidaryti žymios šio metalo koncentracijos ore dulkių pavidalu. Tokiu būdu jis veikia darbininkų kvėpavimo organus. Po ilgalaikio darbo tokiose sąlygose išsivysto difuzinė plaučių sklerozė. Berstein-Kohan darbuose taip pat parodyta, kad volframo druskų tirpalai veikia virškinimo traktą, o volframo druskų tirpalų injekcijos gyvūnams po oda veikia nervų sistemą.
Rūdinių kalnų kalnakasiai ilgą laiką niekaip nesuprato, koks metalas alavo išgavimo metu sumažina jo išeigą, t. y. jį „suėda tarsi vilkas aviną“. Taip iš pradinio pavadinimo Wolfschaum (vok. Wolf – vilkas + schaum – puta) susiformavo Wolfrahm, o vėliau ir Wolfram (vok. Rahm – ne „avinas“, bet „nešvarumas, purvas, rūdys“).
Angliškai ir prancūziškai šis elementas vadinamas tungsten (švedų k. tung sten – sunkus akmuo).
§1781m. Karlas Wilhelmas Scheelas atrado, kad nauja volframo rūgštis gali būti padaryta iš šeelito. Scheele ir Torbern Bergman teigė, kad redukuojant šią rūgštį būtų įmanoma gauti naują metalą.
§1783 m. José ir Fausto Elhuyar rado iš volframito pagamintą rūgštį, kuri buvo identiška volframo rūgščiai.
§1783m. Vėliau tais metais Karališkojoje baskų draugijoje, esančioje Bergaros mieste (Ispanija), broliams pavyko izoliuoti volframą redukuojant šią rūgštį anglimi, ir jiems priskiriama elemento atradimas.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
