Vokietijos žemės

From Wikipedia, the free encyclopedia

Vokietijos žemės

Pagal konstitucinę santvarką (pagal VFR Konstituciją), administracinį suskirstymą Vokietiją sudaro 16 (vad. federalinių, federacijos) žemių („landų“); vok. Land – 'žemė', dgs. Länder; dalykinėje kalboje (šnekamojoje kalboje rečiau) – Bundesland, pažodžiui – 'Sąjungos žemė', dgs. Bundesländer).

Žemės yra Vokietijos Federacijos (pažodžiui – Vokietijos Sąjungos) „sudėtinės valstybės“, „dalinės valstybės“, „valstybės narės“ (vok. Gliedstaat arba Teilstaat). Jos turi dalinį suverenitetą. Žemės turi savo atstovus dviejų rūmų nacionaliniame parlamente, konkrečiai – Federacijos Taryboje (Bundesrate).

Vokietijos žemės (remiantis teismų praktika ir vyraujančia teisės mokslo doktrina) yra originalūs valstybės teisės subjektai. Pagal Vokietijos Pagrindinį Įstatymą (Art. 32 Abs. 3 GG) Federacija žemėms yra suteikusi apribotą tarptautinį teisinį subjektiškumą. Remiantis tuo, žemės su kitais tarptautinės teisės subjektais turi teisę sudaryti tarptautines sutartis, tačiau tik gavę Federacijos Vyriausybės (Bundesregierung) pritarimą ir tik tada, jeigu žemėms priklauso atitinkama įstatymų leidybos kompetencija. Kai kurios žemės netgi yra įstojusios į tarptautines organizacijas[1]

Dabartinis Vokietijos suskirstymas į žemes susiformavimo tik 1990 m. (kai susijungė Rytų ir Vakarų Vokietija). Iki tol suskirstymas į žemes buvo tik Vakarų Vokietijoje.

Federalinės žemės ir Europos Sąjunga

Kuo labiau ES teisės aktas tiesiogiai paliečia kurią nors vieną iš Vokietijos žemių, tuo ji daugiau turi sprendimo galių, bendrą sprendimą dėl VFR pozicijos priimant Vokietijos Federacijos atstovybei[2]. Kiekviena Vokietijos žemė Europos Sąjungoje turi savo atstovybę Briuselyje. Kiekviena – atskirą pastatą (tik Hamburgas ir Šlėzvigas-Holšteinas turi bendrą taip vad. „Hanzos biurą“, angl. Hanse-Office)[3]. Nekoordinuota atskirų žemių atstovybių veikla, savarankiški jų veiksmai ES institucijose, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, susilpnina Vokietijos poziciją Europos Sąjungoje[4].

Žemės, jų sostinės

Daugiau informacijos Žemė, Adm. centras ...
Žemė Adm. centras Plotas
(km2)		 Gyventojų
(2023)[5]		 Tankis
(žm./km2)
Badeno-Viurtembergo vėliava Badenas-Viurtembergas Štutgartas 35 752 11 230 740 314
Bavarijos vėliava Bavarija Miunchenas 70 552 13 176 426 187
Berlyno vėliava Berlynas Berlynas 892 3 662 381 4 106
Brandenburgo vėliava Brandenburgas Potsdamas 29 480 2 554 464 87
Brėmeno vėliava Brėmenas Brėmenas 419 702 655 1 677
Hamburgo vėliava Hamburgas Hamburgas 755 1 851 596 2 452
Heseno vėliava Hesenas Vysbadenas 21 115 6 267 546 297
Meklenburgo-Pomeranijos vėliava Meklenburgas-Pomeranija Šverinas 23 180 1 578 041 68
Reino krašto-Pfalco vėliava Reino kraštas-Pfalcas Maincas 19 853 4 125 163 208
Saksonijos vėliava Saksonija Dresdenas 18 416 4 054 689 220
Saksonijos-Anhalto vėliava Saksonija-Anhaltas Magdeburgas 20 446 2 144 570 105
Saro krašto vėliava Saro kraštas Sarbriukenas 2 569 1 014 047 395
Šiaurės Reino-Vestfalijos vėliava Šiaurės Reinas-Vestfalija Diuseldorfas 34 085 18 017 520 529
Šlėzvigo-Holšteino vėliava Šlėzvigas-Holšteinas Kylis 15 799 2 953 202 187
Tiuringijos vėliava Tiuringija Erfurtas 16 172 2 114 870 131
Žemutinės Saksonijos vėliava Žemutinė Saksonija Hanoveris 47 609 8 008 135 168
Uždaryti

Išnašos

Literatūra

Nuorodos

Wikiwand - on

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.