From Wikipedia, the free encyclopedia
Vokiečių dogas, arba didysis danas – šunų veislė. Pagal FCI klasifikaciją priklauso II grupei (pinčeriai ir šnauceriai, molosiniai šunys, Šveicarijos zenenhundai ir kitos veislės), sekcijai 2.1 (molosiniai ir gerieji doginiai šunys, be darbinių egzaminų).
Vokiečių dogas savo išvaizda yra stiprus ir elegantiškas šuo - aukštas, stipraus, tvirto sudėjimo, išdidus, oriai iškelta galva. Visos jo kūno linijos harmoningos, išraiškinga galva. Stovintis atrodo kaip statula. Vokiečių dogai garsėja savo dydžiu ir inteligencija. Šios veislės šuo paprastai vadinamas „geraširdžiais milžinais“ arba „Apolonais tarp kitų veislių“.
Nors yra vienas FCI priimtas vokiečių dogų standartas, bet skirtingose šalyse šių šunų išvaizda skiriasi. Todėl išskiriami trys tipai:
Šio tipo šunys labai elegantiški, lengvi. Galva ilgesnė ir siauroka su nežymiu „stopu“ (perėjimas iš kaktos į nosies nugarėlę - pakaktys), mažomis lūpomis ir gražiomis neatvėpusiais vokais (sausomis) akimis. Dažnai tiesiais priekinių galūnių kampais ir neišreikšta krūtine. Paplitę Amerikoje, Anglijoje, Afrikoje, Skandinavijos šalyse.
Vidutiniškai sunkaus kaulėtumo ir ūgio, pakankamai išraiškinga galva, normaliomis lūpomis ir akimis. Kompaktiški, gerai judantys, nors vizualiai mažiau įspūdingi už paskutinį tipą. Dažniausiai sutinkami Olandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge ir dalinai Italijoje.
Labai masyvūs, įspūdingi šunys, panašėjantys į molosus. Galva labai plati, dažnai užapvalintu pakaušiu, didelėmis ar net per didelėmis lūpomis, labai ryškiu „stopu“, atkritusiais akių vokais (šlapiomis akimis). Savo ūgiu dažnai lenkia standarto normas. Užpakalinių galūnių kampai neretai tiesūs. Kartais sunkiai valdomo temperamento. Paplitę Prancūzijoje, dalinai Italijoje.
Lietuvos vokiečių dogų veisėjai kergti važiuoja į vakarų Europą, todėl pas mus dažniausiai sutinkami vidutinio ir sunkaus tipo šunys.
Vokiečių dogai veisiami trijų pagrindinių spalvų:
Vokiečių Dogai kergiami tik savo spalvų grupėse lyg būtų atskiros veislės. Tarpspalvinis kergimas leidžiamas tik gerai veislės genetiką išmanantiems veisėjams ir veislės klubams pritarus.
Draugiškas, geranoriškas, prieraišus, ištikimas savo šeimininkui, ypač dėmesingas šeimininko vaikams, santūrus su svetimais. Pasitikintis savimi, bebaimis, bet kartu ir lengvai valdomas, paklusnus. Geras palydovas ir šeimos šuo, nepasiduodantis provokacijoms, neagresyvus. Dresuojamas, kaip ir visos vokiečių kilmės veislės, labai lengvai. Vyrauja nuomonė, kad dogų nereikia dresiruoti. Su jais reikia bendrauti - susitarti. Iki brandos būna gan judrūs ir smalsūs. Vėliau didžiąją paros dalį miega. Bet tai nereiškia, kad su jais nereikia vaikščioti ar lakstyti lauke. Su kitais šunimis ir naminiais gyvūnais sugyvena puikiai. Kergiami patinai būna pikti ir nepakantūs kitų patinų atžvilgiu.
FCI vokiečių dogų standartas nurodo, kad šių šunų protėviais buvo „Bullenbeisser“ (Buldogas) ir „Hatz-and Saurüden“ (skalikas šernams medžioti). Pastarasis buvo lengvesnis už mastifą bet stambesnis už greihaundą.
Pirmoji šunų paroda įvyko Hamburge 1863 m. liepos 14-20 d. Aštuoni joje dalyvavę šunys buvo vadinami ”Dänische Dogge” (Danų dogas) ir septyni - ”Ulmer Doggen” (Ulmo dogas).
1878 m. Berlyne buvo suformuotas aktyvių veisėjų ir teisėjų komitetas („Septynių Komitetas“). Šio komiteto susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas klasifikuoti visus skirtingai vadinamus šunis kaip „Deutsche Doggen“ (Vokiečių Dogas). Tokiu būdu buvo padėtas pagrindas atskiros vokiškos veislės atsiradimui.
1880 m. šunų parodai Berlyne buvo paruoštas pirmas vokiečių dogų standartas.[1]
1888 m. buvo registruotas pirmas pasaulyje Vokietijos vokiečių dogų klubas.
Lietuvos tautos patriarchas Jonas Basanavičius laikė vokiečių dogą. Apie tai rašė Adolfas Nezabitauskis knygoje „Jonas Basanavičius“.
Didelį dogų veislės šunį J. Basanavičius įsigijo po to, kai į jo gyvybę Lom Palankoje (Bulgarija), kur dirbo gydytoju, pasikėsino tūlas A. Manuilovas. J. Basanavičius buvo sunkiai sužeistas dviem šūviais, du mėnesius gydėsi Vienoje.
Po šio pasikėsinimo būsimasis mūsų tautos patriarchas nusipirko didelį dogą, tikėdamasis ateityje apsiginti nuo panašių į A. Manuilovą užpuolikų. Rašoma, kad po jaunutės J. Basanavičiaus žmonos mirties dogas liko ne tik sargu, bet ir tapo artimu skaudžią netektį patyrusio gydytojo bičiuliu. Deja, ištikimo keturkojo draugo J. Basanavičius vėliau neteko - šunį kažkas nunuodijo.
Vokiečių dogai, kaip dauguma didelių šunų, turi gana lėtą medžiagų apykaitą. Dėl to reikia mažiau energijos ir suvartojama mažiau maisto vienam šuns svorio kilogramui, lyginant su mažesnėmis veislėmis. Vokiečių dogai turi kai kurių sveikatos problemų, kurios yra paplitusios tarp didelių šunų.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.