Ventos–Dubysos kanalas

Ventos–Dubysos kanalas, arba Dubysos-Ventos perkasas – 15 km ilgio inžinerinis statinys Šiaulių ir Kelmės rajonuose, jungiantis Dubysos ir Ventos aukštupius. Kanalo pradžia ties Tolučiais, pabaiga ties Bubiais. Tai didelis XIX a. hidrotechnikos projektas. Kanalas iškastas per platų ledyninės kilmės slėnį.

Kanalas ties Kurtuvėnais. Informacinis stulpas

Ventos–Dubysos kanalo vakarinė dalis

Ventos–Dubysos kanalas ties Kurtuvėnais (rytinė dalis)

Ventos–Dubysos kanalo vakarinė dalis ties Žadvainiais

Istorija

Priežastys

Kanalas rengtas 1825–1831 m. Tai buvo didžiausi tokio pobūdžio darbai XIX a. Rusijos imperijoje, dalis didžiulio projekto, kuriuo turėjo vandens keliais susijungti Juodoji jūra ir Baltijos jūra. Dubysos-Ventos perkasu norėta Nemuno baseiną sujungti su Baltijos jūra, kadangi Nemuno žiotys po trečiojo Abiejų tautų respublikos padalijimo atiteko Prūsijai. Buvo numatyta iškasti dvi perkasas – 15 ir 17 km ilgio, įrengti vandens saugyklas, daug akmeninių užtvankų, šliuzus.

1824–1839 m. buvo pastatytas tik Augustavo kanalas, perkasų ir sukanalintų upių sistema, įjungianti ežerus, kuria sujungti Vysla ir Nemunas. Tačiau kanalas laivininkystei mažai tenaudotas, kadangi nebuvo baigtas statyti Ventos–Dubysos kanalas, per kurį būtų galima iš Juodosios jūros atplaukti iki Baltijos.

Statyba

Tai sudėtinga vandens susisiekimo sistema, sudaryta iš akmens mūro šliuzų, užtvankų, uostų, kanalų, sausumos kelių. Dirbo 18 000 kareivių ir 3000 samdomų darbininkų. Buvo statoma 20 šliuzų. Kanalo vagos plotis 20–30 m. Kanalu turėjo plaukioti laivai, gabenantys iki 40 tonų svorio krovinius Nemuno, Dubysos, Ventos upėmis į Ventspilio uostą prie Baltijos jūros. Kanalo Venta-Dubysa darbus užbaigti sutrukdė sukilimai, karai. Statyba nutrūko per 1831 m. sukilimą. XX a. pradžioje darbai buvo atnaujinti, bet Pirmasis pasaulinis karas juos vėl nutraukė.

Paminklas

Iki šių dienų išliko 15 km ilgio jungiamasis, Kurtuvos ežero apeinamasis kanalas, Bubių žiemos uosto liekanos. Šiandien kanalas praktinės reikšmės nebeturi, nenaudojamas, jo šlaitai nuslinkę, šliuzai suirę, nors iki 1970 m. jame dar buvo rengiamos baidarininkų varžybos. Beveik visą kanalą apima Kurtuvėnų regioninis parkas.^[1]

Šaltiniai

1. Ventos–Dubysos kanalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 170 psl.

Vikiteka: Ventos–Dubysos kanalas – vaizdinė ir garsinė medžiaga