Venta (latv. Venta, žem. Vėnta) – šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė.
Kitos reikšmės – Venta (reikšmės).
| Venta | |
|---|---|
 Venta ties Krakiais | |
| Ilgis | 343 km |
| Baseino plotas | 11 800 km² |
| Vidutinis debitas | 95 m³/s |
| Ištakos | Lietuva |
| Žiotys | Baltijos jūra |
| Šalys | Lietuva, Latvija |
 Vikiteka | Venta |
.png)
Tėkmė
Prasideda Venių apylinkėse (Kelmės rajonas), 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. Iš pradžių teka į šiaurės rytus; maždaug nuo Ventos-Dubysos kanalo teka į šiaurę per Kuršėnus (Šiaulių rajonas); kiek aukščiau Papilės, priartėjus prie Šiaulių-Mažeikių geležinkelio, pasuka į šiaurės vakarus, teka per Papilę (Akmenės rajonas), Viekšnius, Mažeikius. Nuo Leckavos, upe 3 km nustatyta Lietuvos ir Latvijos valstybės siena. Toliau Venta teka per Latviją į šiaurę ir šiaurės vakarus. Kuldygoje ant Ventos upės yra plačiausias Europoje krioklys (aukštis 2 m). Įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu.
Didesni tiltai: Kurmaičių geležinkelio tiltas, Kuršėnų pėsčiųjų tiltas, Stasio Raštikio tiltas.
Baseinas
Visos Ventos upės baseino plotas yra 11 800 km², iš jų 5140,4 km² yra Lietuvoje.[1]
Didžiausi intakai:
- kairieji: Uogys (LT), Virvytė (LT), Šerkšnė(LT), Ušna (LT), Varduva (LT), Lūšis (tarpvalstybinė siena), Lėtiža (LV), Škervelis (LV), Kuoja (upė) (LV), Garūdenė (LV), Ėnava (LV), Lėjėjupė (LV), Padurė (LV), Naba (LV);
- dešinieji: Ringuva (LT), Dabikinė (LT), Vadakstis (tarpvalstybinė siena), Zania (LV), Berzenė (LV), Sumata (LV), Klūga (LV), Ciecerė (LV), Puonakstė (LV), Mažupe (LV), Ėda (LV), Riežupė (LV), Rudupė (LV), Abava (LV), Dzirnavupė (LV), Veždūka (LV), Kamarcė (LV), Packulė (LV), Standzė (LV), Vecventa (LV).
Hidrologija
Vidutinis nuolydis Lietuvoje 85 cm/km. Aukštupyje vaga 3–5 m pločio, nuo Užvenčio iki Varduvos žiočių 30–50 m. Vyraujantis vagos gylis 1–2 m. Aukštupyje daug akmenuotų rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 0,3-0,8 km. Srovės greitis 0,1-0,4 m/s.[2]
Vandens lygio metinė svyravimų amplitudė Papilėje būna 4 m, ties Abavos žiotimis – 12 m. Upė užšąla vidutiniškai gruodžio pabaigoje, anksčiausiai – lapkričio viduryje. Ledo didžiausias storis nuo 58 cm (žemupyje) iki 90 cm ties Papile. Ledo danga aukštupyje ir vidurupyje išsilaiko 54-74 dienas. Pavasarį ties Papile nuteka 41 %, vasarą 6 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio vandens kiekio.
Ventos slėnis ties Papile paskelbtas geologiniu draustiniu. Ties Užvenčiu ir 17 ha drėkinimo tvenkinys.
Draustiniai
- Dubysos-Ventos perkaso hidrografinis draustinis
- Ventos ištakų hidrografinis draustinis
- Ventos kraštovaizdžio draustinis
Pavadinimas
Venta vokiškuose šaltiniuose vadinama Windau, lenkiškuose – Windawa. Manoma, kad upėvardžio šaknis yra ven- su determinantu -t-. Kazimieras Būga pavadinimą siejo su žodžiu venteris („tinklas, tiesiamas skersai upę“). Bendrinė šaknies *ven(t)- reikšmė galėjo būti „lenkti, linkti“.[3]
Venta ties Palnosais
Ledonešis Ventoje, 2006-04-04
Ventos užtvanka Užventyje
Venta Papilėje (vaizdas nuo bošto Jurakalnyje)
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
