From Wikipedia, the free encyclopedia
Vaiva Grainytė (g. 1984 m. rugsėjo 7 d. Kaune) – lietuvių rašytoja, dramaturgė ir poetė.[1] Dirba tarpdisciplininiuose teatro projektuose.
| Vaiva Grainytė | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1984 m. rugsėjo 7 d. Kaunas |
| Veikla | rašytoja, dramaturgė, poetė |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2019 m. Auksinis liūtas Venecijos bienalėje | |
 Vikiteka | Vaiva Grainytė |
2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė menotyros bakalauro, o 2009 m. teatrologijos magistro studijas. 2010–2011 m. Centrinėje dramos akademijoje Pekine studijavo kinų kalbą. Nuo 2015 m. menininkė dalyvauja tarptautinėse rezidencijų programose: KulturKontakt programos rezidencijoje Vienoje (Austrija), rašytojų rezidencijoje Villa Clementine Vysbadene (Vokietija), Akademie Schloss Solitude rezidencijoje[2] Štutgarte (Vokietija), Nordic House meno rezidencijoje Reikjavike (Islandija).
 |
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
 |
Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje). |
Nuo 2004 m. spaudoje publikuoja straipsnius, apžvalgas ir komentarus[3]. 2008–2009 kaip žurnalo „Miesto IQ“ autorė rengė interviu, esė, kultūros įvykių recenzijas. 2010–2012 m. – žurnalo „Economist. IQ“ teatro skilties autorė. Nuo 2013 iki 2015 buvo vyriausioji profesionalaus meno žinių portalo „Kamane.lt“[4] redaktorė. 2012 m. išleido esė knygą „Pekino dienoraščiai“[5] (Vaga, Vilnius). 2019 m. išleista poezijos knyga „Gorilos archyvai“[6] (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius).
Vaivos Grainytės kūryboje atsispindi asmeninė ir kolektyvinė atmintis, buities atspindžiai, socialinės temos dera su poezija, lengvu absurdu ir siurrealizmu. Menininkės kūryboje vyraujantis ironiškas antropologinis žvilgsnis padeda užfiksuoti dažnai nepastebimus procesus, o santūrus skeptiškumas – pašiepti perelyg sureikšmintus visuomenės reiškinius. Vaivos Grainytės kūrybai būdingas preciziškas atidumas sakinio struktūrai, temų aktualumui, paradoksaliai įvaizdžių paieškai. Autorė neretai trina ribas tarp literatūrinės ir kasdieniškos kalbėjimo manieros[7].
Individualią rašymo praktiką menininkė derina su kolektyviniu darbu. Ryškiausi kūrybinio bendradarbiavimo pavyzdžiai – kartu su menininkėmis Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtos dvi šiuolaikinės operos „Geros dienos!“ (2013) ir „Saulė ir jūra“ (2017). Bendroje autorių kūryboje ypatingas dėmesys yra skiriamas dokumentikos ir fikcijos, realizmo ir poezijos santykiui, taip pat – teatro, muzikos ir vizualiųjų menų persidengimui[8].
Muzikinis performansas „Gegutės“ (2018) MO muziejuje, kūrinio bendraautorius – kompozitorius Arturas Bumšteinas.
Lėlių groteskas „Karalius Ubu“ (2018), Vilniaus teatre „Lėlė“. Režisierius – Neville Tranter, kompozitorius – Faustas Latėnas[9].
Šiuolaikinė opera „Saulė ir jūra“ (2017), kūrinio bendraautorės – Rugilė Barzdžiukaitė ir Lina Lapelytė. Projektas 2019 m. atstovavo Lietuvai 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir buvo apdovanotas „Auksiniu liūtu“[10].
Šokio ir aplinkos spektaklis „Lucky Lucy“ (2016), choreografės ir atlikėjos – Agnija Šeiko, Annika Ostwald (Švedija), dramaturgas – PeO Sanders (Švedija), kompozitorius – Magnus Bugge (Norvegija)[11].
Šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ (2013), kūrinio bendraautorės – kompozitorė Lina Lapelytė ir režisierė Rugilė Barzdžiukaitė. Libretas išverstas į anglų, prancūzų, vokiečių, portugalų, italų, rusų, lenkų, ukrainiečių, latvių, estų ir kinų kalbas.
„Nuo Ašies“ (2015). Režisierė – Saulė Norkutė, garso režisierius – Vladas Dieninis. Pjesė radijo dramaturgijos konkurse „Kviečia radijo teatras“ laimėjo II vietą.
„Raganos nevalgo guminukų“ (2014). Pjesė atrinkta į konkursinę Tarptautinės moterų dramaturgių konferencijos skaitymų programą (Keiptaunas, PAR).
2012 m. Vaivos Grainytės knyga „Pekino dienoraščiai“ nominuota „Metų knygos“ kategorijoje[12], įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką, o 2013 m. – įvertinta Augustino Griciaus premija.
Kartu su Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite už operą „Geros dienos!“ 2012 m. pelnė tarptautinio teatro instituto organizuojamo konkurso Music Theatre NOW prizą (Jončiopingas, Švedija). 2014 m. už geriausią lietuvių autorių pastatymą menininkėms Lietuvoje įteiktas Auksinis scenos kryžius[13]. Tais pačiais metais pelnyti du Latvijoje vykstančio festivalio „Baltijos teatrai“ konkursinės programos apdovanojimai už „socialinės tikrovės pajautą” ir „dramaturgiją“.
2015 m. Lietuvoje kūrėjos įvertintos Jaunojo menininko premija, taip pat pelnė pagrindinį tarptautinio jaunųjų režisierių festivalio „Fast Forward“ prizą (Braunšveigas, Vokietija). 2018 m. už novatoriškus ir originalius sprendimus menininkės apdovanotos Boriso Dauguviečio auskaru[14]. Kūrinys pristatytas pasauliniuose muzikos, teatro ir operos festivaliuose „Auksinė kaukė“ Maskvoje (Rusija), Tarptautiniame Šanchajaus (Kinija) šiuolaikinio teatro festivalyje, muzikos ir teatro festivalyje „Prototype“[15] Niujorke (JAV), festivaliuose Prancūzijoje „Automne En Normandie“, „NEXT – La Rose Des Vents“, „Le Bateau Feu“, „Passages“, „Horizon“, „EXIT“, „Théâtre en Mai“, taip pat kūrinys rodytas Vokietijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Italijoje, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Pastatymus koprodiusavo tokios institucijos kaip Miuncheno Kammerspiele ir Drezdeno valstybinis teatras Vokietijoje. Opera transliuota BBC Radio 3 ir LRT.
Kartu su Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite 2019 m. pelnė:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
