Vagaras

Vagaras (far. Vágar, dan. Vågø) – viena iš aštuoniolikos Farerų salų. Tai labiausiai į vakarus nutolusi iš didelių Farerų salų. Jos plotas 178 km². Vagaras yra trečia pagal dydį Farerų sala, po Streimojaus ir Eisturojaus. Žemėlapyje Vagaras panašus į šuns galvą.

Dauguma užsieniečių, atvykstančių į Farerus, apsilanko Vagare, nes čia yra vienintelis salos oro uostas (Vagaro oro uostas). Jį pastatė britai per Antrą pasaulinį karą, kai okupavo salas su fareriečių pritarimu. Po to 20 metų juo niekas nesinaudojo, o vėliau modernizavo. Jis aptarnauja 170 tūkst. keleivių per metus. Tokie dideli skaičiai Farerų standartais yra didelis iššūkis salų transporto sistemai, tad 5 km povandeninis tunelis jungia salą su sostine Torshaunu.

2013 m. Vagare gyveno 3044 žmonės.

Vagare yra trys dideli kaimai Mivaguras, Sandavaguras, Sjogvaguras ir trys maži: Gasadaluras, Bjouras ir Vatnsoiraras. Du kaimai buvo apleisti: Sletanas 1964 ar 1965 m.^[1], Vikaras^[2] 1910 m.^[3]

2013 m. didžiausiam salos kaime Mivagure gyveno 1 055 gyventojai. Sodyba Kalvalidas į šiaurę nuo kaimo yra seniausias namas salose ir tikriausiai Fareruose. Dabar ten yra kaimo muziejus. Į rytus nuo Midvaguro yra Sandavaguro kaimas su 851 gyventoju (2013 m.). 1917 m. čia buvo rastas Sandavaguro akmuo su iškaltom runom, datuojamas 1200 m. Dabar jis saugomas Sandavaguro bažnyčioje. Sjogvaguras vakarinėje salos dalyje yra prie oro uosto ir turi 998 gyventojus (2013 m.). 1942–1944 m. į pietus nuo kaimo buvo įsikūrę 5 000 britų karių.

Vagare yra du seni kaimai: Bjouras yra 4 km į vakarus nuo Sjorvaguro ir Gasadaluras. Pirmajame gyvena 72 gyventojai (2013 m.), o antrajame 15.

Vatnsoiraras buvo įkurtas 1921 m., dabar jame yra 53 gyventojai (2013 m.) Jį įkūrė trys vyrai, gavę žemės. Per Antrą pasaulinį karą vietiniai gyventojai buvo evakuoti ir čia buvo britų karių būstinė.

Dabar apleistas Sletanas buvo įkurtas 1835 m. Daugiausiai čia gyveno 70 žmonių. Vienu metu čia buvo mokykla. Kaimas apleistas 1964 m. Vikaras buvo įkurtas 1835 m. Gasadaluro ganyklose. Žemė buvo derlinga, bet gyventojai jautėsi labai izoliuoti. Kaimas apleistas 1910 m.