Ultragarsas
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Ultragarsas – garsas, kurio dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t. y. už 20 000 Hz.[1] Šios bangos taikomos daugelyje sričių. Paprastai išskiriamos trys ultragarso dažnių sritys: žemo (nuo 20 000 iki 100 000 Hz), vidutinio (nuo 100 000 iki 10 000 000 Hz) ir aukšto (nuo 10 000 000 iki 1 000 000 000 Hz).
Kitos reikšmės – Banga (reikšmės).
Ultragarsas naudojamas žmogaus kūno ultragarsiniam skenavimui (pasinaudojama aidu). Kaulai, riebalai ir raumenys skirtingai atspindi ultragarso bangas. Atspindėtos bangos (aidas) paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane. Tokiu būdu galima stebėti žmogaus vidaus organus nepažeidžiant kūno. Šiais laikais medicinoje ultragarsas daugiausiai naudojamas stebint moters gimdą.
Ultragarsas medicinoje taip pat taikomas ligoms diagnozuoti (pvz., vėžiui), įvairiems uždegimams gydyti ir t. t.
Technikoje ultragarsas naudojamas medžiagoms kaitinti, oro pašalinimui iš metalo lydinių, ir skysčių, detalėms valyti ir suvirinti, taip pat aliuminiui ir jo lydiniams lituoti. Defektoskopijoje jis naudojamas medžiagų ir gaminių ydoms aptikti, o hidrolokacijoje vandens telkinių gyliui matuoti, bei po vandeniu esantiems objektams aptikti. Taip pat naudojant ultragarsą galima pjauti, šlifuoti, poliruoti, daryti sriegius bei atlikti kitus apdirbimo procesus ypatingai kietose ir trapiose medžiagose.[2]
Be to, ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai, atbaidomi kenkėjai, kurmiai, tarakonai ir blakės. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.
