Tora

Tora (hebr. ‏תורה‏‎ = Torah, Mozės Penkiaknygė) – pagrindinis judėjų religinis/teisinis traktatas, kurio autoriumi krikščionys ir žydai tradiciškai laiko Mozę. Tora susideda iš penkių knygų. Krikščioniškoje tradicijoje joms prigijusius pavadinimus sukūrė Senojo Testamento klasikinio vertimo į graikų kalbą, žinomo kaip Septuaginta, autoriai. Hebrajiškai Toros knygos vadinamos pirmaisiais jų prasminiais žodžiais:

1. Pradžios (hebr. בראשית berešit - „pradžioje“: pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę),
2. Išėjimo (hebr. שמות šmot - „vardai“: štai vardai Izraelio sūnų ir t. t.),
3. Kunigų (hebr. ויקרא vaikra - „ir jis pašaukė“: VIEŠPATS pasišaukė Mozę ir t. t.),
4. Skaičių (hebr. במדבר bemidbar - „dykumoje“: antrųjų metų po išėjimo iš Egipto žemės antro mėnesio pirmą dieną VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo Palapinėje, Sinajaus dykumoje ir t. t. Ši ilga frazė - tik lietuviško vertimo ypatumas.)
5. Pakartoto Įstatymo (hebr. דברים dvarim - „žodžiai“: štai žodžiai, kuriais Mozė kreipėsi į Izraelį ir t.t).

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tora

Žodis „Torah“ dažnai verčiamas kaip „Įstatymas“, nors tikslesnis vertimas – „Mokymas“. Pagal judaizmo tradiciją Toros yra dvi – rašytinė ir sakytinė. Pastaroji buvusi perduodama iš lūpų į lūpas, kol apie 200 m. rabinas Judah haNasi ėmėsi ją užrašinėti. Ši iniciatyva apie VI a. išsikristalizavo Talmudo pavidalu.

Taip pat skaitykite

• Judaizmas
• Kabala