From Wikipedia, the free encyclopedia
Kabala (hebr. קַבָּלָה; kabbālāh – 'gavimas') vadinama mistinė judaizmo tradicija, apimanti savitą Tanacho egzegezę, mokymus apie pasaulio atsiradimą ir sąrangą, kalbos prigimtį, Dievo vidaus gyvenimą, blogio kilmę.
Judaizmas turi nedidelį skaičių (13) dogmų, t. y. tikėjimo punktų, privalomų kiekvienam save siejančiam su šia religija. Jas suformulavo viduramžių mąstytojas Mozė Maimonidas. Į jo sąrašą įeina, pvz., tikėjimas Dievo vienumu, amžinumu, taip pat - Sinajaus Įvykio tikrumas bei Šv. Rašto dieviška kilmė. Kaip pažymi Paul'is Johnson'as, judaizmas palieka išpažinėjui teisę turėti savą nuomonę subtiliais teologiniais klausimais (ir tai skiria judėjišką dvasingumą nuo krikščionybės istorijoje pasitaikiusių laikotarpių, kada dėl teologinio niuanso tikintysis „galėjo būti gyvas sudegintas“)[1]; istorija lėmė taip, kad judaizmas labiau akcentuoja halachą (priesakus ir papročius), nei mistinę teologiją. Kabalos mokymai judaizme laikomi autoritetingais, tačiau griežtąja prasme jie nėra privalomi, kaip, pvz., Katalikų Bažnyčios dogmos.
Teologinės spekuliacijos, mistiniai motyvai pasirodo jau Biblijoje - pvz., pranašo Ezechielio knyga detaliai aprašo Dievo „Vežėčias“ su paslaptingomis angeliškomis būtybėmis. Dar iki Talmudo ankstyviausiosios dalies - Mišnos - žydai turėjo gausią apokaliptinę raštiją. Talmude paliudyta, kad pirmųjų amžių rabinai pripažino mistinius mokymus ir okultines praktikas, tyrinėtojų siejamas su Ezechielio ištaromis apie Dievo Vežėčias ir Pradžios knygos Pasaulio sukūrimo aprašymų - tiksliau, iš šių mįslingų ir detalių tekstų aiškinimo. Taip pat Talmude paliudyti apribojimai šiuos mokymus skleisti ir net draudimas taikyti okultines žinias, gautas iš šventųjų tekstų.
Svarbiausi Kabalos šaltiniai:
Kiti ypatingi tekstai:
Kabaloje svarbus vaidmuo teikiamas 22 hebrajų abėcėlės raidėms ir 10-čiai skaičių, kas sudaro Gyvybės Medį (Etz Hayim), atspindintį šviesos arba energetines galias.
Pirmuoju kabalistu jos pasekėjai laiko patriarchą Abraomą. XII a. pasirodė pamatinis Kabalos veikalas - Sefer ha Zohar. Ją parašęs antrojo amžiaus rabis Simonas bar Jochajas. Pagrindinės Zohar temos - pasakojimai apie biblinę pasaulio sukūrimo istoriją ir pranašo Ezekielio vizijas. Šimtmečius kabala buvo studijuojama mažose mokinių grupėse. Lūžio taškas yra šešioliktasis amžius, kada rabino Itzhako Lurios (Ari) raštuose atsirado švari kabalos kalba. Ari tvirtino, kad nuo XVI amžiaus prasideda atviras kabalos studijavimas.
Šioje straipsnio dalyje nėra nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai, įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
Ypatingą vaidmenį Kabalos studijoms suvaidino Lietuvos ir lietuviškosios krypties rabinai
Garsūs pasaulio rabinai kabalistai:
Kabalos puoselėtojai judėjai kategoriškai atsiriboja nuo tų, kurie pritaikė gausius kabalistinius motyvus madingiems vakarų mokymams (pradedant Golden Dawn ir Thelema, o baigiant nesuskaičiuojamomis New Age pakraipos knygomis, kuriose kabalistiniai motyvai laisvai derinami su indų jogos praktikomis, astrologija ir kt.). Siekdami išsiskirti, "tikrieji" judėjų kabalistai įvardina savo tradiciją kaip košer arba izraeli kabala.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.