From Wikipedia, the free encyclopedia
Tiesiasparniai (Orthoptera) – vabzdžių (Insecta) būrys. Šie vabzdžiai paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Gausiausiai randami pusiaujo drėgnuosiuose miškuose, ten aptinkamos ir didžiausios rūšys – Kolumbijoje gyvenančio gigantiškojo žiogo (Tropidacris dux) sparnų mostas siekia 25 cm.
| Orthoptera | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Būriui priklauso stamboki vabzdžiai su ilgu ir iš šonų suplotu kūnu ir turintys gerai išvystytus graužiamuosius burnos organus. Antenos ilgos, siūliškos arba šeriškos. Sparnų dvi poros: priekiniai sukietėję ir virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški ir susiglaudžia vėduokliškai. Kojos gerai išsivysčiusios, o kurklių priekinės rausiamosios. Užpakalinės kojos su ilgomis ir storomis šlaunimis ir ilgomis blauzdomis, todėl gerai šokinėja. Daugumos rūšių patelės turi kiaušdėtę. Beveik visų rūšių patinai, o kai kurių ir patelės geba skleisti garsus striduliacinių organų pagalba ar kitais būdais. Abiejų lyčių turi klausos organus, kurie yra pilvelio I-mo segmento šonuose (skėrių) arba priekinių kojų blauzdose (žiogų, svirplių). Lietuvoje didžiausias – paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) siekia 55-60 mm.
Vystymasis – nepilna metamorfozė. Kiaušinėlius deda paketais į žemę arba į augalų audinius. Kai kurios rūšys (žiogai, skėriai) žiemoja kiaušinių stadijoje, o nimfos ir suaugėliai gyvena šiltuoju metų laiku (apie 7 mėnesius). Kitos rūšys, tokios kaip kurkliai bei svirpliai vystosi 2-4 metus nimfos stadijoje, žiemodami žemėje. Lietuvoje per metus išauga viena generacija, šiltuose kraštuose – 2 arba daugiau. Daugumos rūšių patinėliai pateles kviečia svirpdami – žiogai bei svirpliai trina svirpimo organus, esančius antsparniuose vieną į kitą, o skėriai bei skėriukai garsą išgauna užpakalinėmis kojomis trindami į antsparnius.
Dauguma tiesiasparnių – visaėdžiai, tačiau yra tik augalais arba tik gyvūniniu maistu besimaitinančių rūšių. Būryje yra augalų kenkėjų, tačiau labiausiai išplitę šiltuose kraštuose. Daugiausiai žalos padaro skėrys keleivis ir kitos giminingos skėrių rūšys, kurios, skraidydamos milžiniškais būriais (iki kelių milijardų individų) nusiaubia milijonus kvadratinių kilometrų pasėlių. Tačiau taip nutinka retai. Lietuvoje tarp tiesiasparnių žymesnių kenkėjų nėra. Tiesiasparniai aptinkami daugumoje ekosistemų, išskyrus šalčiausias. Lietuvoje saugomos rūšys – besparnis skėriukas, kopinis, margasis tarkšliai.
Pasaulyje yra apie 25 tūkst. rūšių. Lietuvoje šiuo metu aptiktos 45 rūšys: Lietuvos tiesiasparnių sąrašas
Tiesiasparniai skirstomi į du pobūrius:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
