Suomijos administracinis suskirstymas

Suomija yra suskirstyta į 19 regionų (suom. maakunta, šved. landskap), kurie savo ruožtu skirstomi į:

• 70 subregionų (suom. seutukunta, šved. ekonomisk region);
• Subregionai – į 320 municipalitetų (suom. kunta, šved. kommun).

Suomijos regionai (nuo 2011 m)

Regionai

Regionai Suomijoje atsirado kaip antro lygmens administracinis vienetas, t. y. grafysčių (provincijų) padalinys. 2010 m. sausio 1 d. jas panaikinus, jie tapo pirmo lygmens administraciniu vienetu. 2011 m. Rytų Ūsima prijungta prie Ūsimos regiono.

1. Lapija (Lappi / Lappland)
2. Šiaurės Pohjanma (Pohjois-Pohjanmaa / Norra Österbotten)
3. Kainū (Kainuu / Kajanaland)
4. Šiaurės Karelija (Pohjois-Karjala / Norra Karelen)
5. Šiaurės Savas (Pohjois-Savo / Norra Savolax)
6. Pietų Savas (Etelä-Savo / Södra Savolax)
7. Pietų Pohjanma (Etelä-Pohjanmaa / Södra Österbotten)
8. Pohjanma (Pohjanmaa / Österbotten)
9. Pirkanma (Pirkanmaa / Birkaland)
10. Satakunta (Satakunta / Satakunda)
11. Vidurio Pohjanma (Keski-Pohjanmaa / Mellersta Österbotten)
12. Vidurio Suomija (Keski-Suomi / Mellersta Finland)
13. Pietvakarių Suomija (Varsinais-Suomi / Egentliga Finland)
14. Pietų Karelija (Etelä-Karjala / Södra Karelen)
15. Peijet Hemė (Päijät-Häme / Päijänne Tavastland)
16. Vidurio Hemė (Kanta-Häme / Egentliga Tavastland)
17. Ūsima (Uusimaa / Nyland)
18. Kiumenlaksas (Kymenlaakso / Kymmenedalen)
19. Alandai (Ahvenanmaa / Åland)

Istorinė raida

Istorinės provincijos (iki 1634 m.)

Pagrindinis straipsnis – Švedijos provincijos.

Tradicinės Švedijos-Suomijos provincijos

Suomijos teritorijai priklausant Švedijai, ji buvo administruojama pagal Švedijos Karalystės principus, t. y. čia įkurtos žemės ir provincijos (suom. maakunta, šved. landskap). Suomijos pietinė dalis buvo valdoma kaip Osterlandas, kuriame buvo 6 provincijos: Alandų salos, Tikroji Suomija, Karelija, Nylandas, Sakunta, Savonija ir Tavastija. Vidurinė ir Šiaurinė Suomija buvo administruojama kaip Norlandas, kuriame buvo Ostrobotnija ir dalis Laplandijos.

Istorinės provincijos, net po oficialaus panaikinimo XVII a. išlaikė vietinę tapatybę, kultūrą, dialektus. Nors Suomijoje jos neturi oficialaus pripažinimo, iki dabar vaidina svarbų vaidmenį šalies kultūrinėje įvairovėje.

Grafystės (1634–2010 m.)

1776 m.: 1: Turku ir Pori, 4: Vaasa, 10: Oulu, 14: Nyland ir Tavastehus, 15: Kymmenegård, 16: Savolax ir Karelia

1996 m.: 1: Turku ir Pori, 2: Uusimaa, 3: Häme, 4: Vaasa, 5: Kymi, 6: Mikkeli, 7: Centrinė Suomija, 8: Kuopio, 9: Šiaurės Karelija, 10: Oulu, 11: Lapija, 12: Åland

Po administracinės reformos Švedijos karalystėje, landskapus oficialiai pakeitė grafystės (suom. läänit, šved. län), ir šio pavadinimo administracinis vienetas egzistavo iki 2010 m. Grafystės buvo vien tik administracinio skirstymo obejektai ir neatitiko kultūrinių bei lingvistinių ypatumų.

Grafysčių skaičius Suomijos teritorijoje keitėsi administracinių reformų pagrindu. Švedijos Karalystės valdomoje Suomijoje XVII–XIX a. jų buvo 5: Turku ir Pori grafystė, Nylando ir Tavastehuso grafystė, Vasos grafystė, Kimenegordo grafystė, Savolakso ir Karelijos grafystė, Viborgo ir Nysloto grafystė, Oulu grafystė ir Keksholmo grafystė (pastaroji buvo prarasta Rusijai 1721 m.). XIX a. pradžioje šios grafystės perėjo Rusijos imperijai ir pradėtos vadinti gubernijomis.

1917 m. susikūrus nepriklausomai Suomijai, ji buvo suskirstyta į 8 grafystes (Hemės, Kuopio, Mikelio, Turku ir Pori, Uusima, Vasa ir Viipuri, Oulu). 1921 m. trumpam sukurta Pečengos grafystė. 1936 m. nuo Oulu atskirta Lapija.

1947 m. Viipuri grafystės didžiąją dalį užėmus Rusijai, jos likučiai pervardinti kaip Kymi grafystė. 1960 m. reformos metu buvo suformuotos dvi naujos grafystės: Šiaurės Karelija (atskirta nuo Kuopio) ir Centrinė Suomija.

Po 1998 m. reformos Suomijoje tuo metu egzistavusių 13 grafysčių skaičius buvo sumažintas: jos sujungtos tarpusavyje į 6 grafystes. 2010 m. sausio 1 d. visos grafystės nustojo egzistuoti. Vietoje jų svarbiausiu administraciniu vienetu tapo regionai.

	provincija (lääni)	suomiškas pavadinimas	administracinis centras	plotas km²	gyventojų (2003)	sujungtos ankstesnės provincijos (1997)
1	Pietų Suomija	Etelä – Suomen lääni	Hemenlina	34 378	2 116 914	Ūsima, Kiumis, Tavastija
2	Vakarų Suomija	Länsi – Suomen lääni	Turku	74 185	1 848 269	Vasa, Turku-Poris, Vidurio Suomija, Tavastija (Pirkanma)
3	Rytų Suomija	Itä – Suomen lääni	Mikelis	48 726	582 781	Kuopijas, Šiaurės Karelija, Mikelis
4	Oulu	Oulun lääni	Oulu	57 000	458 504	nepakito
5	Lapija	Lapin lääni	Rovaniemis	98 946	186 917	nepakito
6	Alandai	Ahvenanmaa maakunta	Mariehamnas	6 784	26 000	nepakito

Alandų salose kalbama tik švediškai, jos yra arčiau Švedijos nei Suomijos ir turi plačia autonomiją bei vyriausybę. Kitos provincijos taip pat turi regionines ministerijas:

• socialinės ir sveikatos apsaugos,
• švietimo ir kultūros,
• policijos,
• gelbėjimo,
• transporto,
• vartotojų reikalų,
• teismo.

Nuorodos

• Oficialus provincijų tinklalapis Archyvuota kopija 2005-12-24 iš Wayback Machine projekto.
• Finland: Administrative Division (Citypopulation.de)
• Regions of Finland (Statoids.com)

Suomijos regionai
Alandai · Kainū · Kiumenlaksas · Lapija · Peijenės Hemė · Pietų Karelija · Pietų Pohjanma · Pietų Savas · Pietvakarių Suomija · Pirkanma · Pohjanma · Satakunta · Šiaurės Karelija · Šiaurės Pohjanma · Šiaurės Savas · Ūsima · Vidurio Hemė · Vidurio Pohjanma · Vidurio Suomija

Buvusios Suomijos provincijos (1997-2010 m.)
Alandų salos • Laplandija • Oulu • Pietų Suomija • Rytų Suomija • Vakarų Suomija