Sportinis šaudymas

Šaudymas – tikslumo reikalaujanti sporto šaka, kur naudojant šaunamąjį ginklą reikia pataikyti į nejudantį arba judantį taikinį.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sportinis šaudymas su oro šautuvais, 10 m atstumu.

Istorija

Pirmieji šaunamieji ginklai pagaminti antroje XV a. pusėje, bet tik XIX a. šaudymas tapo sportu. XIX a. pirmoje pusėje Anglijoje Old Hats (Senų Skrybėlių) klube sukonstruota šaudymo į bėgantį taikinį sistema.

1836 m. Koltas išrado revolverio būgną ir ši technologinė pažanga išpopuliarino šaudymą. Netrukus sukurtos pirmosios šaudymo varžybų taisyklės, o pirmoji šaudymo draugija įkurta Šveicarijoje. Apie 1860 m. gyvi balandžiai, iki tol naudoti kaip taikiniai, pakeisti moliniais taikiniais, išmetamais mechaninių svaidyklių.

1896 m. vyrų šaudymo varžybos įtrauktos į pirmąsias šių laikų olimpines žaidynes Atėnuose. Iki pat 1984 m. moterų šaudymo varžybos nebuvo olimpine rungtimi. 1907 m. įkurta Tarptautinė šaudymo sąjunga (Union internationale de tir). 1988 m. ši organizacija tapo Tarptautine sportinio šaudymo federacija (ISSF).

Praktinio šaudymo sportas

1976 m. gegužę įsteigta Tarptautinė praktinio šaudymo konfederacija (IPSC), kurios įkūrėjas ir pirmasis prezidentas - Jeff Cooper. Ši šaudymo sporto šaka pasižymi tuo, kad šaudymas yra labai dinamiškas, reikalaujantis ne tik sportininko taiklumo, bet ir vikrumo, greičio, mąstymo bei jėgos. Pratimai niekada nebūna vienodi, todėl kiekvienos varžybos sportininkui yra savotiškas siurprizas ir iššūkis. Dėl visų šių priežasčių praktinio šaudymo sportas sparčiai populiarėja.

Lietuvoje

Sportinis šaudymas Lietuvoje kultivuojamas nuo 1923 m. Pradžioje sportinį šaudymą kultivavo Lietuvos dviratininkų sąjunga. 1924 m. įvyko pirmasis Kauno, 1925 m. – Lietuvos čempionatas. 1926 m. rugsėjo 12 d. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos šaudymo į skraidančius taikinius čempionatas. Nuo 1927 m. kulkinio šaudymo varžybos laikinai nevyko dėl Lietuvos dviratininkų sąjungos atsisakymo remti šią sporto šaką, o šaudymo į skrendančius taikinius šalies čempionatai vyko kasmet iki 1939 m.

1933 m. įsteigta Lietuvos šaudymo sąjunga, kuri vėl pradėjo rengti Lietuvos čempionatus. 1933 m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos su Latvijos šauliais.

1937 m. pasaulio čempionate Lietuvos komanda (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Jelenskas, Antanas Karčiauskas, Antanas Mamžeika) ir individualiose varžybose P. Giedrimas laimėjo sidabro medalius, 1939 Lietuvos komanda (Pranas Giedrimas, Vladas Nakutis, Antanas Mamžeika, Jonas Miliauskas, Antanas Jelenskas) – sidabro medalius, J. Miliauskas individualiose varžybose – bronzos medalį.

1940 m. – 1945 m. šaudymo sportas nekultivuotas. Dauguma šaulių buvo įkalinti, žuvo rezistencinėje kovoje ar pasitraukė į Vakarus. Nuo 1948 m. vėl kasmet buvo rengiami Lietuvos čempionatai. 1982 m. – 1985 m. pasaulio kulkinio čempionato prizininkais tapo Vladas Turla, Auksė Treinytė. Abu sportininkai pagerino ir pasaulio rekordus. 1974 m. pasaulio šaudymo į skrendančius taikinius čempionate komandinėje rungtyje bronzą laimėjo Virginija Marcinkevičiūtė. 1989 m. komandinėje rungtyje pasaulio čempione ir 2002 m. individualioje rungtyje pasaulio vicečempione tapo Daina Gudzinevičiūtė.

1990 m. vasario 11 d. bendrame LSSR kulkinio ir LSSR stendinio šaudymo federacijų susirinkime atkurta Lietuvos šaudymo sporto sąjunga, 1991 m. pripažino ISSF ir ESC.

2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos šaulė Daina Gudzinevičiūtė pelnė aukso medalį.

1998 m. birželio 11 d. Lietuvos praktinio šaudymo sporto entuziastai įsteigė Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija. Tais pačiais metais Federacija tapo Tarptautinės praktinio šaudymo konfederacijos IPSC nare ir tapo oficialiu šios sporto šakos atstovu Lietuvoje. Aukščiausias Lietuvos praktinio šaudymo sportininkų pasiekimas - Rinat Bektemirov užimta 2 vieta pistoletų rungtyje 2013 metų Europos čempionate atviro diviziono Senior kategorijoje.