Somalis (som. Soomaaliya, arab. الصومال = al-Ṣūmāl), oficialiai Somalio Federacinė Respublika (som. Jamhuuriyadda Federaalka Soomaaliya, arab. جمهورية الصومال الفيدرالية = Jumhūrīyat al-Ṣūmāl al-Fīdrālīyah) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija – vakaruose, Kenija – pietvakariuose, Džibučiu – šiaurės vakaruose, Adeno įlanka – šiaurėje ir Indijos vandenynu – rytuose. Iš visų Afrikos valstybių, Somalis turi ilgiausią pajūrio ruožą, o šalies kraštovaizdį sudaro plynaukštės, lygumos ir aukštumos.
| Somalio Federacinė Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Kiekviena tauta turi savo vėliavą“ | |||||
.svg) Somalis žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | somalių, arabų | ||||
| Sostinė | Mogadišas | ||||
| Didžiausias miestas | Mogadišas | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • ministras pirmininkas • - |
Mohamed Abdullahi Farmajo Mohamed Hussein Roble - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
637 657[1] km2 (42) 1,62% [2] | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
11 391 962 (81) 18,4 žm./km2 (166) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 5,02 mlrd. $ (154) 600 $ (189) | ||||
| Valiuta | Somalio šilingas | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +3 UTC +3 | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta |
Susivienijimas 1960 m. Liepos 1 d. | ||||
| Interneto kodas | .SO | ||||
| Šalies tel. kodas | +252 | ||||
Senovėje, Somalis buvo svarbus prekybos centras. Dauguma mokslininkų mano, kad dabartinėje Somalio teritorijoje egzistavo senovinė Punto šalis. Viduramžiais, kelios stiprios Somalio imperijos dominavo regioninėje prekyboje, įskaitant Adžūranų valstybė, Adalis, Varšangelio sultonatas ir Geledų sultonatas. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija. 1960 m. abu regionai buvo sujungti ir sudaryta Somalio Respublika, kurią pradėjo valdyti civilinė vyriausybė. 1969 m. užgrobė valdžią ir paskelbė Somalį demokratine respublika.
Istorija
Priešistorė ir senovė
Somalis yra apgyvendintas nuo paleolito epochos. Šiaurės Somalyje randama urvų su raižiniais, kurie buvo išraižyti apie 9000 m. pr. m. e. Labiausiai iš jų žinomas Las Galo kultūros kompleksas, kuriame yra vieni seniausių Afrikoje žinomų raižinių. Akmens amžiuje klestėjo Dojanų ir Hargeisos kultūros.
Somalyje randama seniausių kapinių, rytų Afrikoje, kuriose žmonės buvo palaidoti 4-ame tūkstantmetyje pr. m. e.
Somalyje yra rasta piramidžių struktūrų, ankapių ir miestų griuvėsių, tai įrodo, kad senovėje Somalio pusiasalyje klestėjo civilizacijos. Yra spėjama, kad būtent dabartinio Somalio teritorijoje galėjo būti Punto žemė, minima Egiptiečių šaltiniuose, kurios tiksli vieta neidentifikuota. Egiptas ne kartą rengė ekspedicijas į Puntą, iš kur parsiveždavo tokių egzotinių prekių, kaip dramblio kaulas, prieskoniai, mira, smilkalai, juodmedis, auksas ir kt.
Paskutiniaisiais amžiais pr. m. e. ir pirmaisiais mūsų eros amžiais Somalio pakrantėje klestėjo svarbūs prekybiniai uostai: Mosilas, Mundas, Molao, Avalitas, Panas, Oponė ir kt. Jie prekiavo su kitapus Raudonosios jūros buvusiu Jemenu, tačiau somalių jūreiviai jūrų keliais pasiekdavo ir Egiptą, Indiją, rytinį Afrikos krantą (Zandžą).
Islamiškasis Somalis
VII a. Somalį pasiekė Islamas, ir vietos gyventojai greitai jį priėmė. Tuo metu visas Somalio pusiasalis musulmoniškuose kraštuose tapo žinomas kaip „Berberų žemė“ (arab. بلاد البربر = Bilad al-Barbar). Rytinė Somalio pakrantė toliau tęsė prekybines tradicijas. Ji sudarė dalį Suahilių kranto, kuris tęsėsi palei rytinę Afrikos pakrantę iki pat Sofalos. Somalio teritorijoje klestėję Suahilių civilizacijos miestai-valstybės buvo Mogadišas, Merka, Barava, Kismajus ir kt. Nuo X a. šiame regione stipriausias buvo Mogadišo sultonatas, kurį XIII a. pakeitė naujas hegemonas – Adžurano sultonatas (su sostine Marege, vėliau – Merkoje).
Šiaurinėje regiono dalyje (šiaurinė Somalio pakrantė, Džibutis, šiaurės rytų Etiopija) nuo XIII a. viešpatavo Ifato sultonatas (su sostine Zeiloje) ir Varsangalių sultonatas (su sostine Laskorajuje). Šios valstybės aktyviai kariavo su krikščioniška Etiopija, siekdamos skleisti Islamo religiją. XV a. Etiopijos armija sunaikino Ifatą, tačiau šis vėliau atgimė kaip Adalio sultonatas.
XVI a. Somalio pakrantę pasiekė portugalai, kurie čia rado klestinčius prekybinius miestus ir sultonatus. Turėdami technologinių pranašumų, portugalai paėmė Baravos miestą, tačiau ilgai negalėjo atsilaikyti prieš musulmonų somalių pajėgas. Šiems padėjo ir Osmanų piratai. Ilgainiui portugalai prarado kontrolę šiauriniame Suahilių krante, ir čia ekonomiškai bei kultūriškai viešpatavo somaliai.
Sumenkus senųjų vietos sultonatų Adalio, Varsangalių ir Adžurano galiai, XVIII a. juos pakeitė vėlyvosios somalių valstybės, tarp kurių svarbiausios buvo Geledi sultonatas, Madžertinų sultonatas, Hobio sultonatas, Dervišų valstybė ir kt.
Devynioliktojo amžiaus pabaigoje Somalį užėmė ir pasidalino prancūzai (dabartinis Džibutis), britai ir italai. Britai čia įkūrė Britų Somalilandą, o dalį teritorijos prijungė prie savo kolonijos Kenijos. Italija užėmė didžiąją dalį, kurioje įkūrė Italų Somalį.[3] 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m., kai italus pakeitė britų karinė administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija.
Po Antrojo pasaulinio karo
1960 m. paskelbta iš britų ir italų Somalilando sudaryta nepriklausoma Somalio respublika. Šaltojo karo metu JAV ir Sovietų Sąjunga varžėsi dėl įtakos Somalyje. 1977 m. viduryje sovietų palaikomas Mohamedas Siadas Biarė pradėjo karą su Etiopija dėl Ogadeno provincijos, tačiau greitos pergalės pasiekti nepavyko. 1978 m. sovietai sudarė 20 metų sutartį su Etiopija, parėmė ją ginklais, be to, čia atvyko Kubos kariai.[4] Somalio pajėgos buvo atmuštos, tolimesnis karas išsekino priešininkus ir prisidėjo prie bado abiejose šalyse. 1982 m. Etiopija nesėkmingai bandė nuversti Somalio vyriausybę įsiverždama į Somalį ir palaikydama Somalio Išsigelbėjimo Nacionalinį Frontą. M. S. Biarė, balansuodamas tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, išsilaikė valdžioje iki 1991 m., kai jį nuvertė kariškiai ir prasidėjo Somalio pilietinis karas.[5] Nuo tada šalį drasko pilietinis karas, sukėlęs didžiulį badą. Nesant centrinės valdžios Somalyje įsivyravo suirutė. 1991 m. nuo jo atsiskyrė Somalilandas. 1998 m. savavališkai autonomiją paskelbė Puntlandas, šių šalių JT nepripažįsta.
2006 m. Somalio kariuomenė, padedama Etiopijos, perėmė didžiąją dalį pietinių šalies teritorijų iš naujai suformuotos Islamo Teismų Sąjungos. Vėliau islamistai susiskaldė į radikalesnes grupuotes, tokias kaip Al Šabab, ir atkovojo didžiąją dalį prarastų teritorijų. 2011 m. naujai suburta Somalio ir Kenijos kariuomenės pradėjo puolimą prieš islamistų sukilėlius Al Šabab, kurie bendradarbiauja su Al-Qaeda. 2012 m. birželio mėn. Kenijos kariuomenė buvo integruota į Afrikos Sąjungos pajėgas, kurios palaiko Somalio vyriausybę. Iki 2012 m. rugsėjo mėn. Somalio kariuomenė išvijo islamistų sukilėlius iš didžiųjų miestų. Šiuo metu Somalio atkūrimą dosniai remia Europos Sąjunga.
Politinė sistema
Somalis yra Federalinė Respublika. Centrinė valdžia kontroliuoja tik tris didesnius miestus – sostinę Mogadišą, Merką, Baidoą ir jų apylinkes. Valstybė taip pat išgyvena intensyvų atstatymo laikotarpį, ypač sostinė – Mogadišas. 2011 m. pradėtos kurti nuolatinės demokratines institucijos. 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo priimta nauja konstitucija, kurioje skelbiama, kad Somalis yra federacinė respublika. Tai pirma nuolatinė centrinė valdžia Somalyje nuo pilietinio karo pradžios.
Administracinis suskirstymas
Nors Somalis oficialiai yra suskirstytas į 18 regionų (som. gobol), dėl nestabilios situacijos šiuo metu de facto šalį sudaro kelios autonomiškos valstijos, keičiančios savo sienas, savo ruožtu turinčios administracinį suskirstymą. Šios valstijos yra:
- Somalilandas – užima buvusio Britų Somalilando teritorijas šiaurės Somalyje. Pasiskelbęs kaip nepriklausoma valstybė, tačiau nepripažintas;
- Chatumas – užima buvusio Britų Somalilando rytines teritorijas šiaurės Somalyje. 2012 m. pasiskelbė kaip nepriklausoma valstybė, tačiau nepripažintas;
- Puntalandas – užima Somalio smaigalio teritorijas, kur ikikolonijiniais laikais klestėjo Medžertinų sultonatas. Pasiskelbęs kaip autonomiška valstija Somalio sudėtyje;
- Galmudugas – į pietus nuo Puntalando;
- Himanas ir Hibas;
- Pietvakarių Somalis;
- Džubalandas – piečiausia dalis;
Oficialieji Somalio regionai yra šie:
- Audalas
- Bakulas
- Banadiras
- Baris
- Bėjus
- Galgududas
- Gedas
- Hyranas
- Mudugas
- Nugalas
- Sanagas
- Solas
- Togdheras
- Vidurinioji Džuba
- Vidurinioji Šebelė
- Vokoji Galbėdas
- Žemoji Džuba
- Žemoji Šebelė
Geografija
Somalio plotas – 637 657 km². Šalis šiaurės vakaruose ribojasi su Džibučiu, pietvakariuose – Kenija, šiaurėje – Adeno įlanka, rytuose – Indijos vandenynu ir vakaruose su Etiopija. Siena su Džibučiu yra patvirtinta tarptautine sutartimi, tačiau siena su Etiopija tebėra ginčijama.[1] Somalis turi ilgiausią pakrantę žemyne,[6] kuri tęsiasi 3025 km. Somalyje yra ryčiausia Afrikos žemyno vieta – Hafūno kyšulys.
Šalies pietryčiuose plyti siaura pakrantės žemuma su pakrančių kopomis. Likusią dalį užima 500–1500 m aukščio plynaukštė, šiaurėje stačiais skardžiais besileidžianti link Adeno įlankos. Šiaurėje stūksančiuose Madou kalnuose yra aukščiausia Somalio vieta – Šimbirisas (2640 m).
.jpg)
Klimatas ekvatorinis musoninis, šiaurėje – tropinis dykuminis ir pusdykuminis. Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 25–30 °C. Kritulių nuo 100 ir 600 mm per metus. Dažnos sausros.
Svarbiausia upė – Džuba su savo intaku Šebele. Upės mažavandenės, neretai visai nusenka.
Didžiumą šalies užima varpinių-krūmokšnių dykumos ir pusdykumės.[7]
Ekonomika
Žemės ūkis sudaro didžiąją dalį šalies ekonomikos. Auginami galvijai, avys, ožkos, kupranugariai. Pagrindiniai pajamų žemės ūkio produktai yra bananai, cukranendrės. Kiti auginami žemės produktai yra sorgai, kukurūzai, kokosai, ryžiai, sezamo sėklos ir pupelės. Yra maža žvejybos pramonė.
Somalio pagrindinė mineralinė iškasena yra uranas. Geležies rūda ir kitos mineralinės iškasenos yra neištyrinėtos. Naftos telkinys buvo rastas ir 1979 m. buvo pastatytas naftos perdirbimo fabrikas. Dauguma pramonės įmonių buvo uždarytos dėl pilietinio karo. Yra tekstilės pramonė. Užsienyje gyvenančių Somalio gyventojų pervedami pinigai sudaro didelę dalį šalies ekonomikos.
Eksportuojami galvijai, bananai, kailiai, odos, žuvis, medžio anglys, metalo laužas. Importuojamos plataus vartojimo prekės, naftos produktai, maisto produktai, statybinės medžiagos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Džibutis, Jemenas, Omanas.
Gyventojai
- Taip pat žr. Sąrašas:Somalio miestai
.jpg)
Šalyje yra apie 10 milijonų gyventojų. Tikslesnis gyventojų skaičiaus paskaičiavimas yra sudėtingas, nes paskutinis gyventojų surašymas buvo 1987 m., o nuo pilietinio karo pradžios šalyje nebuvo stiprios centrinės vyriausybės. Apie 85 % vietos gyventojų yra etniniai somaliai, kurių didžioji dalis gyvena šiaurinėje šalies dalyje. Etninės mažumos sudaro likusią dalį ir dauguma jų gyvena pietiniuose regionuose. Somalyje oficialios somalių ir arabų kalbos kalbos, kurios priklauso Semitų-chamitų kalbų grupei. Didžioji dalis gyventojų yra musulmonai, kurių didžioji dalis – sunitai.
Kultūra
Religija
Dauguma somaliečių yra musulmonai ir priklauso sunitams (Somalio konstitucija islamą apibrėžia kaip nacionalinę Somalio respublikos religiją ir šariatą kaip pagrindinį šaltinį nacionaliniams įstatymams kurti).
Menas
Somalio menas (istorinis ir šiuolaikinis) geriausiai atspindi Somalio žmonių kultūrą. Tai apima keramiką, muziką, architektūrą, medžio raižymą ir kitus žanrus.
Papildomai, hena (augalas iš kurio gaminami dažai) yra svarbi Somalio kultūros dalis. Jis dėvimas Somalio moterų ant rankų, kojų ir kaklo per vestuves, Ramadaną ir kitas šventes.
Kita informacija
- Somalio šventės
- Somalio ryšiai
- Somalio transportas
- Somalio karinės pajėgos
- Somalio tarptautiniai santykiai
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
