Sofija Horvataitė-Tiškevičienė

Sofija Horvataitė-Tiškevičienė (lenk. Zofia z Horwattów Tyszkiewicz; 1837 m. – 1919 m. lapkričio 24 d. Palangoje, Palangos vls.., Kretingos aps.) – Lietuvos bajorė, Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, grafienė, filantropė.

Lentvario dvaras – Juozapo ir Sofijos Tiškevičių šeimos rezidencija 1860–1875. Dail. Napoleonas Orda, 1871 m.

Kretingos dvaras – Juozapo ir Sofijos Tiškevičių šeimos rezidencija 1875–1891 m. Dail. Napoleonas Orda, 1871 m.

Sofija Horvataitė-Tiškevičienė
Horwat
Gimė	1837 m.
Mirė	1919 m. lapkričio 24 d. (~82 metai) Palanga
Palaidotas (-a)	Kretingos Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus
Tėvas	Aleksandras Horvatas
Motina	Klotilda Volodkavičiūtė
Sutuoktinis (-ė)	Juozapas Tiškevičius
Vaikai	Sofija Tiškevičiūtė Juozapas Tiškevičius (vyresnysis) Aleksandras Tiškevičius Vladislovas Tiškevičius Antanas Tiškevičius Juozapas Tiškevičius Feliksas Tiškevičius Marija Tiškevičiūtė Sofija Tiškevičiūtė-Dembinska Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska Jonas Motiejus Tiškevičius Kazimieras Tiškevičius
Veikla	Lietuvos bajorė, Horvato herbo (Pobogo herbo atmainos) didikė, grafienė.

Biografija

Kilusi iš vengrų kilmės LDK didikų Horvatų giminės. Tėvas Aleksandras Horvatas. Motina Klotilda Volodkavičiūtė. Brolis Aleksandras Horvatas, seserys Felicija Sofija Grabovska (g. ~ 1830 m.) ir Jadvyga Kienevičienė (1836–1916 m.).

Užaugo Rečicos vėliavininko, ilgamečio Kijevo gubernijos bajorų maršalkos Aleksandro Horvato šeimos rezidencijoje Barbarovo dvare prie Pripetės upės Minsko gubernijoje, mokytis su seserimis ir motina buvo išvykusi į Vakarų Europą.

Šeima

1860 m. birželio 29 d. Barbarove ištekėjo už Rusijos imperijos kariuomenės karininko, grafo, Vilniaus generalgubernatoriaus adjutanto Juozapo Tiškevičiaus.^[1] Gyveno Vilniuje, šeimos užmiesčio rezidencijoje Lentvario dvare, nuo 1875 m. – naujoje šeimos rezidencijoje Kretingos dvare. Rūpinosi šeimai priklausančių dvarų administravimu ir ūkine veikla. Pagimdė 12 vaikų, iš kurių užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Taip pat įsivaikino ir užaugino trys nesantuokinius vyro vaikus – sūnų ir dvi dukras.^[2]

Sofija ir Juozapas Tiškevičiai. Fot. Otto van Bosch, Frankfurtas prie Maino, 1882–1885 m.

Sofijos vaikai:

• Sofija Tiškevičiūtė (1862–1862 m.)
• Juozapas Tiškevičius (1863–1867 m.)
• Aleksandras Tiškevičius (1864–1945 m.)
• Vladislovas Tiškevičius (1865–1936 m.)
• Antanas Tiškevičius (1866–1920 m.)
• Juozapas Tiškevičius (1868–1917 m.)
• Feliksas Tiškevičius (1869–1933 m.)
• Marija Tiškevičiūtė (1871–1943 m.)
• Sofija Tiškevičiūtė-Dembinska (1874–1958 m.)
• Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska (1876–1953 m.)
• Jonas Motiejus Tiškevičius (1877–1877 m.)
• Kazimieras Tiškevičius (apie 1878–1878 m.)

Dvarai

Sofija Tiškevičienė valdė Dimitravo, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarus. Vilniuje jai priklausė rūmai Trakų g. 10.^[3]

Kretingos dvaro ligoninėje įkūrė ir išlaikė našlaičių, senelių ir invalidų prieglaudą.

Literatūra

• Joanna Sokołowska-Gwizdka. Rody polskie. Tyszkiewiczowie. Landwarów. – Gazeta gazeta: Dziennik polonii w Kanadzie. – Apr. 13, 2005
• Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Klaipėda: Druka, 2009
• Julius Kanarskas. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. – Klaipėda: Druka, 2009
• Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai. – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. – Klaipėda: Druka, 2010

Šaltiniai

1. Juozapas Tiškevičius II. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
2. Helena Klotylda z Tyszkiewiczów Ostrowska. Połąga i Kretynga za życie mojego ojca. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 127
3. Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmai, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Trakų g. 10. – Kultūros vertybių registras

Nuorodos