From Wikipedia, the free encyclopedia
Skarfo žiedas (angl. Scarft ring) – šaulio kulkosvaidžio montavimo atviroje orlaivio kabinoje sistema, suteikusi 360 lapsnių horizontalų apšaudymo laiką ir, sverto pagalba, fizinę pagalbą kulkosvaidžio vertikaliam judėjimui. Išradimo autorystė priskiriama Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų kapralui (angl. Warrant Officer) Frederikui Viljamui Skarfui (angl. Frederick William Scarff).
Skarfas tarnavo lėktuvo šauliu (kituose šaltiniuose – štabo karininku)[1] ir 1915 m. britų Admiraliteto Aviacijos tarnybai (angl. Admiralty Air Department) pateikė savo siūlymus kaip patobulinti kulkosvaidžio montavimą lėktuvo kabinoje. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog panašus mechanizmas buvo užpatentuotas 1915 m. gruodį, o Skarfas jį tik patobulino.[2] Skarfas taip pat dalyvavo kuriant ir kitus aviamechanikos įrenginius, pvz. Skarfo-Dibovskio kulkosvaidžio sinchronizatorių, taikiklius,[3] aviacinį bombolaidį[4] ir kt. Autorines teises įsigijo ir mechanizmą 1921 m. sausio 4 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose užpatentavo[5] britų įmonė „Vickers“.
Mechanizmą sudarė šaulio kabinos kraštuose montuotas žiedas, jį apgaubęs kitas laisvai judėjęs žiedas, kulkosvaidžio laikiklis su fiksatoriais ir tampraus troso pagrindu veikęs balansavimo mechanizmas, leidęs šauliui lengvai kilnoti ir sukioti kulkosvaidį. Pirmasis modelis buvo skirtas vienam Lewis kulkosvaidžiui. Vėlesni bandymai jį pritaikyti dviem nebuvo labai sėkmingi, nes reikalavo ženklių pastangų norint pakelti kulkosvaidžius.
Skarfo žiedas pasirodė labai efektyvi ugnies valdymo sistema ir jau 1916 m. liepos mėn.,[6] pavadinimais „Scarff No.2 Ring“[2] ir „No. 3 Mk II Barbette“[1] buvo pradėtas montuoti Jungtinės Karalystės bei kitų šalių orlaiviuose (pvz. Prancūzijoje jis buvo gaminamas su indeksu TO3 ir, modifikuotas, – TO4)[7]. Mechanizmas buvo naudojamas ir tarpukariu bei, atskirais atvejais – ir Antrojo Pasaulinio karo lėktuvuose. Mėgnimai patobulinti mechanizmą, naudojant guolius, pasirodė nesėkmingi – šaudant nuo vibracijos guoliai iššokdavo iš lizdų ir užblokuodavo besisukančias dalis.[8] Paskutinis britų gamybos lėktuvas, kuriame buvo įrengtas šis mechanizmas, buvo hidroplanas Supermarine Walrus. Šį mechanizmą gretai perėmė ir savo lėktuvuose plačiai naudojo Centrinių valstybių kariuomenės. Tarpukariu, patobulintas ir gavęs pavadinimą „Drehkranz D 30“ (liet. rankovės žiedas), jis buvo montuojamas į Antrojo Pasaulinio karo Vokietijos lėktuvų atviras ir nemechanizuotas šaulių kabinas.
Skarfo žiedas, skirtas dviem kulkosvaidžiams, buvo montuojamas į A. Gustaičio konstrukcijos Anbo IV ir Anbo-41.
Skarfo žiedas taip pat buvo montuojamas į kai kuriuos pirmuosius britų gamybos šarvuočius, pvz. Rolls-Royce Armoured Car.
Skarfo žiedo buvo atsisakyta dėl išaugusių lėktuvų greičių tapus neįmanoma sėkmingai valdyti atviroje kabinoje sumontuotus kulkosvaidžius ir vietoje atvirų šaulio kabinų pradėjus naudoti uždaras, mechaniškai valdomus šaulių kabinas, kuriose ginklai buvo tvirtinami prie kitokių mechanizmų.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
