Skadaro ežeras
From Wikipedia, the free encyclopedia
Skadaro ežeras (serb. Скадарско језеро), Škoderio ežeras (alb. Liqeni i Shkodrës) – didžiausias Balkanų pusiasalio ežeras. Jis telkšo Juodkalnijos (2/3) ir Albanijos (1/3) teritorijose.[1]
| Skadaro ežeras | |
|---|---|
 Skadaro ežero reginys | |
| Vieta |  Albanija Juodkalnija |
| Plotas | 370–530 km² |
| Kilmė | tektoninė |
| Didžiausias gylis | 44 m |
| Tūris | 1,93 km³ |
| Įteka | Morača, Crnojeviča |
| Išteka | Bojana |
  Skadaro ežeras | |
| Koordinatės | 42°10′0″ š. pl. 19°19′0″ r. ilg. |
 Vikiteka |
Skadaro ežeras |
Juodkalnijai priklausanti ežero dalis ir ją supančios pakrantės nuo 1983 m. priklauso Skadaro nacionaliniam parkui. Albanijos dalis yra gamtos rezervatas. 1996 m. Skadaras įtrauktas į Ramsaro konvencijos pelkėtų vietovių, turinčių tarptautinę reikšmę, sąrašą.[2]
Skadaro ežeras yra didžiausias ežeras Balkanų pusiasalyje, jo paviršiaus plotas svyruoja nuo 370 iki 530 km², o aukštis virš jūros lygio nuo 4,7 m iki 9,8 m. ežeras yra ištįsęs šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, jo ilgis apie 44 km,[3] plotis iki 14 km. Iš ežero išteka 41 km ilgio Bojanos upė, kuri ežerą jungia su Adrijos jūra. Drino upė ežerą jungia su Ochrido ežeru.[3] Ežerą maitina gruntiniai vandenys, taip pat Morača, kuri atneša 62 proc. ežero vandens[3] ir Crnojevicos upė. Bendras ežerą maitinančių upių baseinas yra 5490 km².[3]
Ežeras yra tektoniniame duburyje, ~30 km nuo Adrijos jūros. Gylis iki 44 m. Kranto linija vingiuota, šiaurės vakaruose yra kelios didelės įlankos. Krantai pietinėje ir pietvakarinėje pusėje uolėti, pliki ir statūs.[3] Šiaurinėje pusėje yra plati teritorija, kur pakrantės ribos keičiasi priklausomai nuo vandens lygio.[3]
Ežeras laivuojamas, vystoma žvejyba. Pietvakarinėje ežero dalyje yra keletas mažų salelių, pvz., Beška, kurioje yra dvi cerkvės, ir Grmožuras, buvusi tvirtovė ir kalėjimas.
Albanijos pusėje netoli ežero pakrantės įsikūręs Škoderio miestas[4].
Skadaro ežeras pasižymi gėlavandenių rūšių įvairove, jame ypač gausi moliuskų įvairovė.[3]
Skadaro nacionalinis parkas yra vienas didžiausių paukščių rezervatų Europoje. Čia sutinkamos 270 paukščių rūšys, tarp jų vieni paskutinių pelikanų Europoje, kurie yra mėgstami paukščių stebėtojų. Ežeras yra ir žuvėdrų bei garninių buveinė. Daugelis paukščių rūšių yra saugomos, tačiau kai kurių rūšių paukščiai medžiojami. Medžioklės sezonas tęsiasi nuo rugpjūčio iki kovo mėn.
Ežere taip pat gausu žuvų, ypač karpių, aukšlių ir ungurių. Iš 34 vietinių žuvų rūšių 7 yra endeminės Skadaro ežero rūšys.[5] Per jungtį su Drinu žuvys iš Adrijos jūros gali migruoti į Ochrido ir Prespos ežerą.
Skadaro ežere 12 iš 39 gėlojo vandens pilvakojų rūšių yra endeminės.[3] Skadaro ežero baseine 19 rūšių (38%) iš sutinkamų pilvakojų yra endeminės.[3] Pagal endeminių gėlavandenių pilvakojų dalį tarp visų sutinkamų rūšių Skadaro ežeras lenkia tokius žymius ežerus kaip Malavio ar Titikakos.[3]
Skadaro ežero baseine yra 17 šoniplaukų rūšių, 10 iš jų – endeminės (daugiausia požeminėse buveinėse).[3]
Aplinkosaugines grėsmes ežerui kelia jo vandens naudojimas žemės ūkiui, nekontroliuojamas pakrančių vystymas, vandens režimo kitimas, miškų kirtimai, nelegali medžioklė ir žvejyba. Pagrindinė žmonių veikla prie ežero yra žemės ūkis ir gyvulininkystė, žvejyba ir turizmas. Nedidelis daugelio endeminių rūšių, gyvenančių Skadaro ežere, arealas kartu su augančiu antropogeniniu poveikiu daro šias rūšis ypač pažeidžiamomis.[3]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
