From Wikipedia, the free encyclopedia
Silvijus Berluskonis (it. Silvio Berlusconi; 1936 m. rugsėjo 29 d. – 2023 m. birželio 12 d.) – Italijos politikas, verslininkas, tris kartus šalies premjeras (1994–1995, 2001–2006 ir 2008–2011 m.). Pagal šį pasiekimą jis užima trečiąją vietą Italijos politikos istorijoje (po Benito Mussolini ir Giovanni Giolitti). Berlusconi buvo savo 2009 m. sukurtos centro dešinės partijos „Laisvės žmonės“ lyderis ir vadovas. 2009 m. žurnalas „Forbes“ skyrė šiam politikui 12-tą vietą įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašo vietą.[2]
2008 m. pergalė rinkimuose leido jam trečią kartą užimti premjero postą. Nuo 2009 m. sausio 1 d. jis vadovavo G8 grupei – jis taip pat buvo ilgiausiai vadovaujantis šiai grupei politikas. 2011 m. lapkričio 8 d. italas prarado politinį ir visuomenės pasitikėjimą ir pasitraukė iš ministro pirmininko posto. Jo pakeitė tapo Mario Monti.
1955–1961 m. Milane Berlusconi studijavo teisę, o nuo 1978 m. pradėjo savo finansinius projektus. Berlusconi buvo vienos didžiausių Italijos privačių bendrovių „Fininvest“ įkūrėjas bei vienas akcininkų. Ši kompanija dirba finansų ir žiniasklaidos srityse. „Mediaset“, vienai pagrindinės kompanijos narių, priklauso trys iš septynių nacionalinių Italijos televizijos stočių bei daugelis įvairių kitų kanalų. Sudėjus visas smulkias kompanijas kartu, jos sudarytų apie pusę Italijos rinkos.
Berlusconi įsigijo Milano futbolo klubą AC Milan, kuris valdant Berlusconi laimėjo daug vietinių ir tarptautinių trofėjų. Kartu su E. Dorris italas įkūrė „Mediolanum SpA“ įmonę, kuri greitai tapo viena didžiausių Italijos bankinių ir draudimo operacijų grupė. Pagal žurnalo „Forbes“ 2008 m. duomenis, Berlusconi buvo trečias pagal turtingumą Italijos pilietis. S. Berluskonio turtas 2008 m. sudarė 9,4 mlrd. dolerių. 2010 m. „Forbes“ žurnalas išrinko Berlusconi 74-tu turtingiausiu pasaulyje žmogumi, turinčiu 9 milijardais JAV dolerių vertinamą turtą.[3]
Berlusconi politinė karjera buvo pilna pakilimų ir nuosmukių. Pirmąjį kartą premjero pareigas jis užėmė 1994 m. kovą, kuomet su savo tuometine „Forza Italia“ partija (kuriai tuo metu buvo vos trys mėnesiai) laimėjo daugumą tų metų rinkimuose. Tačiau visa vyriausybė po septynių mėnesių suiro, prasidėjus įvairiems nesutarimams koalicijos viduje. 1996 m. balandį Berlusconi vėl dalyvavo rinkimuose, tačiau buvo nugalėtas Romano Prodi. 2001 m. gegužę parlamento rinkimuose Berlusconi vėl kandidatavo su dešiniąja „Forza Italia“ partija ir šį sykį nugalėjo kairiųjų kandidatą Francesco Rutelli.
2006 m. rinkimuose Berlusconi buvo dešiniųjų pažiūrų partijų koalicijos lyderis, tačiau labai mažu skirtumu pralaimėjo juos tam pačiam R. Prodi. Praėjus mažiau nei dvejiems metams po tų rinkimų, 2008 m. gegužės 8 d. Berlusconi buvo paskirtas naujuoju ministru pirmininku, kai subyrėjo R. Prodi vyriausybė.
2011 m. lapkričio 8 d. praradęs politinį ir visuomenės pasitikėjimą jis pasitraukė iš šio posto, leisdamas Italijai vykdyti ekonominę pertvarką.
2013 m. birželio mėnesį S. Berlusconi pranešė atgaivinantis pirmąją savo partiją „Forza Italia“ (it. Pirmyn, Italija).
2013 m. rugpjūčio 1 d. Italijos Aukščiausiasis Teismas skyrė politikui ketverių metų kalėjimo bausmę už mokesčių slėpimą. Kadangi S. Berlusconi buvo daugiau nei 70 metų, ši bausmė jam sušvelninta iki visuomenei naudingų darbų atlikimo, taip pat jis buvo pašalintas iš šalies parlamentarų sąrašų. Politikui uždrausta kandidatuoti į bet kokias renkamas pareigas šešeriems metams.[4]
Berlusconi keliskart teistas už korupciją ir finansinius nusikaltimus, tačiau bausmių išvengė. Jis dažnai buvo siejamas su Sicilijos mafija, tačiau jokių teismo patvirtintų įrodymų nėra. Pats politikas ryšius su mafija neigė.
2009 m. balandžio mėnesį Veronica Lario, Berlusconi žmona nuo 1990 m., pateikė atvirą laišką politikui, kuriame kaltino jį išdavyste, o gegužės 3 d. pateikė dokumentus skyryboms.[5] Visas šis procesas sulaukė milžiniško žiniasklaidos ir visų Italijos žmonių dėmesio. Šios temos dažnai buvo aptarinėjamos įvairiose Italijos televizijos laidose.
Skyrybų byloje figūravo Noemi Letizia, kuri teigė, kad dažnai viena leisdavo laiką su Berlusconi. Pats politikas viešai televizijoje ir spaudoje aiškino, jog tikrai niekada nebuvo susitikęs su Letizia be jos tėvų. Vėliau savo parodymus davė merginos buvęs vaikinas, kuris teigė, kad gali paliudyti, jog politikas susitikinėjo su mergina 2008 m. spalį. Taip pat, pasak jo, Letizia dvi savaites be tėvų praleido politiko viloje Sardinijoje 2009 m. žiemą.
2009 m. birželio 17 d. buvusi aktorė Patrizia D’Addario iš Bari miesto tvirtino, kad jai du kartus sumokėjo už tai, kad praleistų vakarus ir naktis pas Silvio Berlusconi.
Netrukus po to pats Berlusconi viešai neigė bet kokius ryšius su D’Addario, teigdamas, jog „niekad nėra mokėjęs moteriai“.[6]
2009 m. liepos 22 d. Italijos dienraščio „La Repubblica“ savininkai premjerą padavė į teismą dėl privačiųjų ir viešųjų interesų supainiojimo bei pažeidus rinkos taisykles. „La Repubblica“ leidžianti žiniasklaidos grupė „L’Espresso“ nurodė, kad 72-ejų premjeras birželio mėnesį išpeikė šį leidinį vienoje savo kalboje jauniems italų verslininkams, kuriuos paragino neskelbti savo reklamos „ardomąja veikla“ užsiimančiame laikraštyje.[7]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
