Sandomiežo kunigaikštystė

Sandomiežo kunigaikštystė – Lenkijos dalinė kunigaikštystė, egzistavusi nuo 1138 m. iki 1320 m. dabartinės Lenkijos pietrytinėje dalyje, Mažosios Lenkijos istoriniame regione. Kunigaikštystės sostinė buvo Sandomiežas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

lenk. Księstwo sandomierskie Sandomiežo kunigaikštystė
← 1138 – 1320 →
Location of . Kunigaikštystė 1138
Sostinė	Sandomieras
Valdymo forma	Monarchija
Sandomiežo kunigaikštis
1138–1166	Henrikas Sandomiežietis
1304–1320	Vladislovas Lokietka
Era	Viduramžiai

Istorija

Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m., pagal jo paliktą testamentą Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikštystes keturiems sūnums. Taip suformuota Sandomiežo kunigaikštystė, kuri atiteko vienam iš jauniausių sūnų – Henrikui. Kadangi šis buvo dar mažametis, Sandomiežo kunigaikštystės regentu paskirtas jo vyresnysis brolis Vladislovas II Tremtinys, Senjorato provincijos kunigaikštis. 1146 m. pastarąjį ištrėmus, Henrikas galėjo gauti realią valdžią, tačiau vis tiek buvo priklausomas nuo vyresniųjų brolių.

Henrikas buvo aktyvus kryžiaus žygių dalyvis, į savo valdas pasikvietęs Hospitaljerus. Kartu su broliais jis rengė žygius prieš prūsus, ir viename jų žuvo 1166 m. Testamentu jis padalino kunigaikštystę tarp trijų savo brolių: Boleslovas IV Garbanius gavo Sandomiežą ir jo kunigaikščio titulą, jaunesnysis brolis Kazimieras (iki tol neturėjęs savo dalies) – nedidelę teritoriją Vislicoje, o likusios dalys atiteko Meškai.

Samdomiežas ir kitos Lenkijos kunigaikštystės Kazimiero II laikais

1173 m. mirus Boleslovui, Kazimieras perėmė visą Sandomiežo kunigaikštystę ir ėmė tituluotis kunigaikščiu. Būdamas ambicingas, jis sudarė sąmokslą prieš tuometinį Krokuvos kunigaikštį Mešką, kol 1177 m. jį išvijo ir tapo Lenkijos didžiuoju kunigaikščiu. Netrukus jis užėmė ir Mazoviją. Jam mirus 1194 m., jo sūnus Lešekas Baltasis perėmė visas tėvo valdas ir toliau tęsė kovą dėl Krokuvos su savo dėde Meška.

1227 m. mirė Lešekas, Sandomiežą palikdamas sūnui Boleslovui, kuris nuo 1243 m. tapo ir Krokuvos kunigaikščiu. Boleslovas neturėjo palikuonių, todėl jam mirus baigėsi trumpa Sandomiežo (Mažosios Lenkijos) Piastų linija. Kunigaikštystę paveldėjo Lešekas Juodasis iš Kujavijos Piastų linijos. Šiam mirus 1288 m. dėl Sevežo sosto varžėsi Mazovijos Boleslovas II Mazovietis, Konradas II Čerskis ir Silezijos Henrikas IV Teisusis. 1290 m. kunigaikštystę gavo Vladislovas Lokietka iš Kujavijos. Ji buvo įjungta į Lenkijos karalystę ir nunyko kaip atskira feodalinė valda. Jos teritorijoje suformuota Sandomiežo vaivadija.

Kunigaikščiai

• 1138/1146-1166 Henrikas Sandomiežietis;
  • 1138–1146 Vladislovas II Tremtinys (kaip regentas);
• 1166–1173 Boleslovas IV Garbanius;
• 1173–1194 Kazimieras II Teisingasis;
• 1194–1227 Lešekas Baltasis;
  • 1194–1200 Elena Znojemska (kaip regentė)
  • 1194–1200 Konradas I Mazovietis
• 1227–1279 Boleslovas V Drovusis;
  • 1230–1232 Boleslovas I Mazovietis;
• 1279–1288 Lešekas Juodasis (Kujavijos linija);
• 1288–1289 Boleslovas II Mazovietis (Mazovijos linija);
• 1289 Konradas Čerskis (Mazovijos linija);
• 1289–1290 Henrikas IV Teisingasis (Silezijos linija);
• 1290–1292 Vladislovas Lokietka (Kujavijos linija);
• 1292–1304 Vaclovas II (Pšemislų dinastija);
• 1304–1320 Vladislovas Lokietka (Kujavijos linija);