Sanžilės kanalas

Sanžilės kanalas – 8 km ilgio, 2 m gylio ir 8 m pločio kanalas tarp Lėvens (48 km nuo jos žiočių) ir Nevėžio. Iškastas 1930 m. norint sumažinti Lėvens potvynius. Šiuo kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka 3,29 m³/s vandens. Vandens kritimui sušvelninti įrengti trys slenksčiai.

Sanžilės kanalas
Vienas iš Sanžilės kanalo slenksčių
Ilgis	8 km
Vidutinis debitas	3,29 m³/s
Ištakos	Lėvuo
Žiotys	Nevėžis
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Sanžilės kanalas

Sanžilės santaka su Nevėžiu (dešinėje), žvelgiant nuo Berčiūnų tilto

Sanžilės santaka su Lėveniu (Sanžilė kairėje)

Turi du intakus: Lokupė (dešinysis) ir Siesrautis (kairysis).

Per kanalą pastatyti trys tiltai (pasroviui):

• kelio  3005  Panevėžys–Skaistgiriai–Pušalotas  tiltas (pastatytas 1936 m., rekonstruotas);
• Bernatonių geležinkelio tiltas (pastatytas 1937 m., 32 m ilgio ir 8 m aukščio);
• geležinkelio Radviliškis–Daugpilis tiltas (nutiestas 1871–1873 m., rekonstruotas 1935 m.);

Siaurojo geležinkelio tiltas per Sanžilės kanalą

Istorija

Upelis

Kaip upelis Sanžilė susiformavo Sanžilės senslėnyje nuslinkus ledynui. Prieš apytiksliai 9 tūkst. metų (ilgalaikio šiltmečio pradžioje) senslėnis jungė Lėvenį su Nevėžiu. Prieš 8–5 tūkst. metų (atlantiniu laikotarpiu) pavasariais Nevėžis virsdavo 130 km ilgio ežeru ir Lėvuo per senslėnį nutraukdavo vandenis į Dauguvos baseiną. Tačiau ilgainiui Nevėžio pavasario nešmenys užpildė šį senslėnį ir Sanžilė virto mažu upeliu, nutrūko ryšys su Lėveniu.

Kanalas

Kanalo sausinimo darbai 1931 metais

Idėja sujungti Lėvenį ir Nevėžį kilo dar XVIII a. pabaigoje. Planas prisimintas 1884 m. Rusijos valdžiai pradėjus įgyvendinti Ventos–Dubysos kanalo projektą. Po tyrinėjimų Nevėžio–Lėvens kanalo projektas buvo atmestas kaip netinkamas vandens keliui.

Tarpukariu melioratoriams sutvarkius Lėvens aukštupį, smarkiai padidėjo upės žemupio debitas. Polaidžių ir liūčių metu vanduo pasiekdavo Sanžilės ištakas, išsiliedavo slėnyje ir užtvindydavo 20-ies kaimų laukus. Lėvens reguliavimui iki Mūšos vagos tvarkymo darbai buvę per brangūs, todėl pasiūlyta dalį vandens nukreipti į Nevėžį. Iš trijų pasiūlytų kanalo variantų – aukščiau Panevėžio, tarp Vabalos ir Venslaviškių; ties Panevėžiu; žemiau Panevėžio, ties Bernatoniais ir Berčiūnais – buvo pasirinktas trečiasis kaip pigiausias. Kasimo darbai prasidėjo 1930 m. birželį ir baigėsi tų pačių metų lapkritį. Darbai kainavo 250 000 litų.

Iš pradžių ištakose dar būta slenksčio, tačiau per kelerius metus buvo visiškai nuplautas ir vanduo iš Lėvens pradėjo tekėti natūraliai.

Pavadinimo kilmė

Seniausias Sanžilės pavadinimo paminėjimas aptiktas 1694 m. Upytės žemės teismo dokumentuose kaip Sonžylė. Tarpukariu pavadinimas rašytas įvairiai: Sonžyla, Sanžylė, Sanžila. Manoma, kad vardas kilęs iš priešdėlio san- vedinio ir šaknies žil-, todėl siejamas su lietuvių kalbos žodžiais žilas (baltas, nubalęs), žilti (darytis žilam), žylis (žilumas).

O dviejų intakų etimologija pakankamai aiški. Dešiniojo intako Lokupės pavadinimas kildinamas iš lietuviškų žodžių lokys, lokė, o kairiojo Siesrauto – iš žodžių srūti, strūti (plaukti, lietis, tekėti).

Šaltiniai

• Petras Juknevičius, Laura Vasiliauskaitė. Sanžilė. Panevėžys: 2003. – 29 p.