Riksdagas

Riksdagas (šved. Riksdag < rike – ‘valstybė’ + dag – ‘susirinkimas’) – aukščiausioji Švedijos įstatymų leidžiamoji institucija. Nuo 1971 m. Riksdagas – vienerių rūmų parlamentas, sudarytas iš 349 deputatų, renkamų 4 metams pagal proporcinio atstovavimo sistemą.^[1]

Šis straipsnis apie Švedijos riksdagą. Apie Suomijos riksdagą skaitykite straipsnyje Suomijos parlamentas.

Riksdagas Sveriges riksdag
Apžvalga
Tipas	Vienerių rūmų parlamentas
Įkurta	1866 m.[lower-alpha 1]
Vieta	Parlamento rūmai, Stokholmas
Vadovybė
Pirmininkas	Andreas Norlén (M)
Vice- pirmininkai	Kenneth G. Forslund (SAP) Julia Kronlid (SD) Kerstin Lundgren (C)
Struktūra
Vietų sk.	349
Politinės grupės	Vyriausybė (103)      Nuosaikiųjų partija (68)      Krikščionys demokratai (19)      Liberalai (16) Parama (73)      Švedijos demokratai (73) Opozicija (173)      Socialdemokratai (107)      Kairioji partija (24)      Centro partija (24)      Žaliųjų partija (18)
Rinkimai
Rinkimų sistema	349 deputatai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.[lower-alpha 2]
Paskutiniai rinkimai	2022 m. rugsėjo 11 d.
Nuorodos
Svetainė	www.riksdagen.se

Riksdago pastatas iš vakarų pusės Helgeandsholmeno saloje, Stokholme.

Riksdago konstituciniai įgaliojimai išvardyti 1975 m. Valdymo formos įstatyme (Regeringsformen),^[2] o jo vidinė veikla išsamiau išdėstyta Riksdago akte (Riksdagsordningen).^[3][4] Riksdago posėdžių vieta – Parlamento rūmai, įsikūrę Helgeandsholmeno saloje, Stokholme.

Istorija

Riksdago pradžia laikomas 1435 m. Arbogoje susirinkęs bajorų, dvasininkų ir miestiečių suvažiavimas.^[5][6] 1527 m. Riksdagui formalią struktūrą suteikė pirmasis šiuolaikinės Švedijos karalius Gustavas I Vaza, įtraukdamas atstovus iš visų keturių luomų: bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių. Luominį pobūdį Riksdagas išlaikė iki 1866 m., kai buvo įkurtas modernus dvejų rūmų parlamentas. Nuo 1970 m. Riksdagą sudaro vieneri rūmai.^[1]

Funkcijos

Riksdagas atlieka įprastas parlamentinės demokratijos įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Jis skiria vyriausybės vadovą (vyriausybė yra atsakinga Riksdagui), turi išimtinę teisę keisti konstituciją.^[1] Daugumoje parlamentinių demokratijų valstybės vadovas paveda politikui suformuoti vyriausybę. Pagal naująjį 1974 m. Valdymo formos įstatymą (vieną iš keturių pagrindinių Konstitucijos įstatymų), šis įgaliojimas atimtas iš Švedijos monarcho ir patikėtas Riksdago pirmininkui.^[7]

Sudėtis

Riksdago sudėtis po 2022 m. rugsėjo 11 d. vykusių rinkimų.

Dabartinė Riksdago sudėtis^[8]

Partija		Pirmininkas	Vietos
	Socialdemokratų partija	Magdalena Andersson	107
	Švedijos demokratai	Jimmie Åkesson	73
	Nuosaikiųjų partija	Ulf Kristersson	68
	Kairioji partija	Nooshi Dadgostar	24
	Centro partija	Muharrem Demirok	24
	Krikščionys demokratai	Ebba Busch	19
	Žaliųjų partija	Märta Stenevi / Per Bolund	18
	Liberalai	Johan Pehrson	16
Iš viso			349

Rinkimai

Riksdagą sudaro 349 deputatai, renkami 4 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais pagal proporcinio atstovavimo sistemą. 310 deputatų išrenkami rinkimų apygardose, 39 – pagal partijų sąrašus.^[2] Aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę turi visi Švedijos piliečiai, sulaukę 18 metų.^[1]

2022 m. rinkimai

2022 m. Švedijos parlamento rinkimų rezultatai

Partija		Balsai	%	Vietos	+/−
	Švedijos socialdemokratų partija	1 964 474	30,33	107	+7
	Švedijos demokratai	1 330 325	20,54	73	+11
	Nuosaikiųjų partija	1 237 428	19,10	68	−2
	Kairioji partija	437 050	6,75	24	−4
	Centro partija	434 945	6,71	24	−7
	Krikščionys demokratai	345 712	5,34	19	−3
	Žaliųjų partija	329 242	5,08	18	+2
	Liberalai	298 542	4,61	16	−4
	Niuansų partija	28 352	0,44	0	Nauja
	Alternatyva Švedijai	16 646	0,26	0	0
	Piliečių koalicija	12 882	0,20	0	0
	Piratų partija	9 135	0,14	0	0
	Kitos partijos	33 237	0,50	0	0
Iš viso		6 477 970	100	349	—
Galiojantys balsai		6 477 970	98,93
Negaliojantys balsai		69 831	1,07
Iš viso balsų		6 547 801	100
Nedalyvavę		1 227 589	15,79
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas		7 775 390	84,21
Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9]

Aljansai

Partija			Balsai	%	Vietos	+/−
	U. Kristersono blokas (M+SD+KD+L)		3 212 007	49,58	176	+2
	M. Anderson blokas (S+MP+V+C)		3 165 711	48,87	173	−2
	Kitos partijos		100 252	1,55	0	—
Iš viso			6 477 970	100	349	—
Galiojantys balsai			6 477 970	98,93
Negaliojantys balsai			69 831	1,07
Iš viso balsų			6 547 801	100
Nedalyvavę			1 227 589	15,79
Turintys balsavimo teisę / aktyvumas			7 775 390	84,21
Šaltinis: Švedijos rinkimų komisija[9]

Pastabos

1. Dabartinė forma nuo 1970 m.
2. Galioja 4 % rinkimų slenkstis.

Šaltiniai

1. Riksdagas(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-06-09).
2. Švedijos konstitucinė santvarka(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-06-09).
3. Instrument of Government, as of 2012. Nuoroda tikrinta on 16 November 2012. Archyvuota kopija 8 spalio 2014 iš Wayback Machine projekto.
4. The Riksdag Act, as of 2012. Nuoroda tikrinta on 16 November 2012. Archyvuota kopija 1 vasario 2013 iš Wayback Machine projekto.
5. riksdagen.se Archyvuota kopija 2023-04-04 iš Wayback Machine projekto.
6. Bellquist, Eric Cyril (1935). „The Five Hundredth Anniversary of the Swedish Riksdag“. American Political Science Review (anglų). 29 (5): 857–865. doi:10.2307/1947230. ISSN 0003-0554. JSTOR 1947230. S2CID 147534635.
7. The Swedish Constitution, Riksdagen Archyvuota kopija 10 sausio 2011 iš Wayback Machine projekto.
8. „Ledamöter & partier“. riksdagen.se (švedų). Riksdag. Nuoroda tikrinta 17 October 2022.
9. „Val till riksdagen – Slutligt valresultat – Riket“. Valmyndigheten (švedų). 2022-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2022-09-18. Nuoroda tikrinta 2022-09-19.