Raudondvaris
From Wikipedia, the free encyclopedia
Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras. Stovi Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), yra Raudondvario kapinės, pilies-dvaro architektūros ansamblis. Veikia Raudondvario gimnazija, Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla-darželis, Garliavos meno mokyklos skyrius, vaikų darželis „Riešutėlis“, yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka (nuo 1940 m.), ambulatorija, paštas (LT-54001), banko poskyris. Čia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 m.), veikia Juozo Naujalio memorialinis muziejus. Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla.
Kitos reikšmės – Raudondvaris (reikšmės).
| Raudondvaris | ||
|---|---|---|
 | ||
  Raudondvaris |
||
| 54.945°š. pl. 23.777°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Raudondvario seniūnija | |
| Gyventojų | 4 079 | |
 Vikiteka | Raudondvaris | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Червонный Дворъ[2] | |
Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine. Čia yra rezistentų kapinaitės. Nuo Raudondvario į rytus akmeniniu grindiniu galima nueiti link buvusio senojo Raudondvario kelio tilto per Nevėžį, pastatyto 1930–1931.[3] Netoliese įsikūręs Raudondvario medelynas.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, nuo XVII a. vidurio – Aukštuoju Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas – Raudondvaris.[4] Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis, pastatyta XVII a. Simonas Stanevičius taip ir mini gyvenvietę:
 |
Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo. Simonas Stanevičius |
 |
Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Virgalės (Vyrgalės) sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo. Istorikai romantikai spėjo, kad XV a. pr. ant kalno Vokiečių Ordinas pastatė Kenigsburgo pilį. Dabartinio žemutinio Raudondvario vietoje buvo Perevoznikų kaimelis (vėliau pavadintas Solomenka), veikė keltas per Nevėžį (iki 1931 m.).
Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 m., kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. Per 1654–1667 m. Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą 1659 m. dvarą nuniokojo Rusijos kariuomenė. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia. XIX a. Raudondvaris – kaimas Kauno apskrityje.[5]
Nuo XX a. pradžios iki 1950 m. Raudondvaris buvo valsčiaus centras. 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1915 m. bažnyčią kariniais sumetimais sugriovė carinė kariuomenė. XX a. 3–4 dešimtmečiuose miestelyje buvo skalbimo priemonių gamykla, malūnas su lentpjūve, kelios parduotuvės, našlaičių prieglauda, vaistinė, medelynas (nuo 1930 m.). 1931 m. pastatytas tiltas per Nevėžį (per karą sugriautas, 1951 m. pastatytas naujas kitoje vietoje).[6]
1956 m. įkurtas Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas (dabar priklauso LŽŪU), 1966 m. prijungta Šiaudinė. Sovietmečiu veikė tekstilės ir galanterijos įmonė, miškų ūkio medelynas, restauruota Raudondvario pilis.
2007 m. patvirtintas Raudondvario herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. pabaiga – 1950 m. | Raudondvario valsčius (XX a. jo centras) | Kauno apskritis |
| 1950–1954 m. | Didvyrių apylinkė | Vilijampolės rajonas |
| 1954–1955 m. | Raudondvario apylinkės centras | |
| 1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
| 1995– | Raudondvario seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė |
 | |||||
| 1885 m.*[2] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[9] | 1981 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| 90 | 382 (dvare) |
660 | 1 614 | 2 358 | 2 700 |
| 1986 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - |
| 3 160 | 2 640 | 4 092 | 4 142 | 4 079 | - |
| |||||
Žymūs žmonės
- Juozas Naujalis (1869–1934), žymus lietuvių kompozitorius, gimęs Raudondvaryje. Išlikusi sodyba. Raudondvaryje stovi 3 paminklai jo garbei:
- 1969 m. pastatytas paminklas, žymintis kompozitoriaus gimtinę (autorius Vytautas Gabriūnas); aukštis 2,45 metro, dabar stovi netoli Raudondvario bažnyčios toje vietoje, kur kadaise buvusiame name gimė kompozitorius (šalia namo auga senoji alyva);
- 1994 m. pastatytas paminklas 125-ųjų gimimo metinių proga (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Gediminas Baravykas), aukštis 3 metrai;
- 1989 m. prie pilies, dvaro parke, pastatytas simbolinis paminklas, turintis net tris vardus: „Laisvės šauklys“, „Vaidila“ ir „Varpininkas“ (skulpt. Leonas Strioga). Tai meninis akcentas šalia įsikūrusiam J. Naujalio muziejui.
- Cezaris Anikinis (1787–1861), italų architektas, 1848–1861 m. gyvenęs Raudondvaryje ir vadovavęs bažnyčios bei klebonijos statyboms, palaidotas Raudondvaryje. Lietuvon jis atkeliavo su Napoleono kariuomene, tačiau pasiliko gyventi Lietuvoje. Ant jo kapo yra paminklas, nukreiptas į bažnyčios pusę ir bylojantis, kad čia ilsisi senosios Raudondvario bažnyčios projekto autorius.
- Vincas Stašelis (1896–1923) – šaulys, Klaipėdos sukilimo dalyvis. Jo vardu Raudondvaryje pavadinta miestelio gatvė, Vinco Stašelio tiltas (1941 m. susprogdintas).
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
