From Wikipedia, the free encyclopedia
Ramkhamhaengas (taj. พ่อขุนรามคำแหงมหาราช arba Pho Khun Ram Khamhaeng) g. apie 1237–1247 m. – m. 1298 m.) – Fraruangų dinastijos Sukotajaus karalystės karalius, karaliaus Šrindraditijo ir karalienės Suang (Nang Suang) jauniausias sūnus. Jo valdymo metais buvo sukurtas tajų raštas, o Theravados budizmas tapo karalystės valstybine religija.
| Ramkhamhaengas taj. พ่อขุนรามคำแหงมหาราช | |
|---|---|
 | |
 | |
| Ramkhamhaengo paminklas Sukotajuje, Tailandas. | |
| Fraruangų dinastija | |
| Visas vardas | Pho Khun Ram Khamhaeng |
| Gimė | apie 1237–1247 m. |
| Mirė | 1298 m. |
| Tėvas | Šrindraditijas |
| Motina | Karalienė Suang |
| Vaikai | Lertajus |
| Valdė | 1279–1298 m. |
| Pirmtakas | Banmuangas |
| Įpėdinis | Lertajus |
Jo tėvas buvo princas Bangklanghao (Bang Klang Hao), kuris valdė šalį pasivadinęs karaliumi Šrindraditijas, motina karalienė Suang. Jis turėjo du vyresnius brolius ir dvi seseris. Vyriausias brolis mirė vaikystėje, o antrasis, princas Banmuangas, paveldėjo sostą po tėvo mirties. Brolis valdė labai trumpai ir po mirties sostą paveldėjo Ramkhamhaengas.
Būdamas 19 metų, kartu su tėvu, jis dalyvavo užimant khmerų valdomą Sukotajų, nuo kurio ir prasidėjo Sukotajaus karalystės nepriklausomybė. Už heroizmą jam buvo suteiktas „Phra Ram Khamhaeng“ vardas arba tiesiog „Rama“ (drąsus). Šalį valdant broliui, Ramkhamhaengui buvo patikėta valdyti Si-Satčanalajų.
Istorikas Tri Amattayakun (taj. ตรี อมาตยกุล) mano, kad Ramkhamhaengas buvo karūnuotas 1279 m., nes tais metais karalius Sukotajuje pasodino cukrinę arengą (Arenga pinnata). Tais laikais egzistavo tradicija – karūnavimo dieną pasodinti cukrinę palmę, kas simbolizavo, kiek aukštas bus medis, toks sėkmingas bus valdymas[1].
Valdant Ramkhamhaengui karalystės klestėjo. Užkariaudama tajų armija, šalies teritoriją praplėtė nuo Lampango, Frė ir Nano šiaurėje iki Nakonsitamarato pietuose, nuo Fitsanuloko ir Vientiano rytuose iki monų miestų–valstybių Mianmare. Be to jis gerai sugyveno su kaimynais: Lanos karalyste, miestais-valstybėmis: Čiangmajumi ir Fajajo, kurio valdovo žmoną, pagal padavimą, jis suviliojo.
1282 m. pas Ramkhamhaengą buvo atvykusi delegacija iš Mongolų imperijos ir pasirašyta draugystės bei prekybos sutartis su Juan dinastija. Taip Ramkhamhaengas sužinojo kaip gaminama keramika. Jo valdymo metais buvo sukurtas taju raštas ir alfabetas (Lai Sue Thai), kuris rėmėsi sanskritu, pali ir granta. Iki tol buvo naudojamas khmerų raštas. Karalius norėjo, kad tajų kalba ir tauta būtų laisvi nuo monkų ir khmerų įtakos. Jis pakeitė ir pritaikė egzistavusius simbolius užrašyti tajų kalbai. Šis jo alfabetas yra beveik toks pat, koks dabar naudojamas Tailande.
Pagal kinų kroniką, Ramkhamhaengas mirė 1298 m. ir sostą paveldėjo jo sūnus, princas Lertajus. Kituose šaltinuose minima, kad jis 1314 m. dar buvo gyvas ir pristatė savo anūką Vareru (Wareru) su Pračaosenatangmino (Prachao Sen Mttang Min) titulu, kaip vasalą, Pego karaliui. Princas Damrongas tvirtino, kad karalius mirė 1317 m.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
