Pelkinis ąžuolas

Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris) – bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties medis.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Quercus palustris
Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Hamameliažiedžiai ( Hamamelididae) Eilė: Bukiečiai ( Fagales) Šeima: Bukiniai ( Fagaceae) Gentis: Ąžuolas ( Quercus) Rūšis: Pelkinis ąžuolas ( Quercus palustris)
Pelkinio ąžuolo paplitimas

Aukštis apie 17 m. Laja plačiai išsišakoja į šakas. Lapai plačiai elipsiški, su 2-3 porom neplačių, aštriai nusmailėjusių ir stambiai aštriai dantytų skiaučių, kurios yra siauresnės už iškirpimus. Lakštas odiškas, ryškiai žalia, plika, žvilgančia viršutine ir šviesiai žalia, matine, plaukuotomis gyslų kampeliuose apatine puse. Lakšto pamatas pleištiškas.

Pelkinio ąžuolo šakelė

Rudenį lapai parausta nuo skaisčiai iki tamsiai raudonos ar rudos spalvos. Lapai ilgai nenukrenta iki vėlyvo rudens. Ūgliai neaštriai briaunoti, pilkai rudi. Pumpurai kiaušiniški, šviesiai ar pilkai rudi. Žydi gegužės mėn. Piesteliniai žiedai beveik bekočiai, po 1-2.

Vaisiai – gilės – prinoksta ir krinta rugsėjo-spalio mėn. Gilė užauga antraisiais metais. Jos beveik rutuliškos, tai yra tokio paties skersmens, kaip ir ilgio, šviesiai rudos. Goželė plokščia, stora, apgaubia iki ketvirtadalio ar trečdalio gilės. Auga derlingoje, lengvai drėgnoje dirvoje.

Vikiteka: Pelkinis ąžuolas – vaizdinė ir garsinė medžiaga