From Wikipedia, the free encyclopedia
Protingas sumanymas (angl. intelligent design) – JAV kreacionistų išplėtota idėja,[1] kad „kai kurios Visatos ir gyvų būtybių savybės yra geriau paaiškinamos kaip protingo kūrėjo, o ne nekryptingos natūraliosios atrankos kūriniai“.[2][3] Tai yra šiuolaikinė tradicinio argumento už Dievo egzistavimą forma, kuri nesukonkretina, kas yra Visatos kūrėjas ir kokiomis savybėmis jis pasižymi.[4] Visi žymiausi protingo sumanymo šalininkai yra susiję su politiškai konservatyvia idėjų kalve Discovery Institute[5] ir tiki, kad protingas Visatos kūrėjas yra krikščioniškasis Dievas.[6]
Protingo sumanymo šalininkai įrodinėja, kad tai yra mokslinė teorija ir siekia fundamentaliai pakeisti mokslą, priverčiant jį pripažinti antgamtines jėgas. Mokslinėje bendruomenėje priimtas konsensusas, kad tai nėra mokslas.[7][8][9] Pasak JAV Nacionalinės Mokslų Akademijos, protingo sumanymo hipotezė nėra mokslinė, nes jos teiginiai negali būti patikrinti moksliniais metodais“.[10] JAV Nacionalinė gamtos mokslų mokytojų asociacija ir Amerikos mokslo pažangos asociacija protingo sumanymo sritį pavadino pseudomokslu.[11]
1987 m. JAV Aukščiausiasis teismas nutarė, kad mokyti kreacionizmo iš viešų pinigų finansuojamose mokyklose prieštarauja konstitucijai. 2005 m. šis sprendimas išplėstas įtraukiant ir protingo sumanymo idėją. Tačiau kai kuriose JAV valstijose ieškoma įstatymo spragų, bandant kritikuoti evoliucijos teoriją.[12] 2007 m. Europos Taryba uždraudė skelbti kreacionizmo bei jos labiau išplėtotos atmainos protingojo sumanymo idėjas mokyklose, paliekant išimtį religinio pobūdžio pamokoms.[13]
Pastaraisiais dešimtmečiais katalikų bažnyčios požiūris šiuo atžvilgiu švelnėja. Benediktas XVI 2005 m. pareiškė, kad evoliucija turi būti grindžiama protingo sumanymo idėjomis, tačiau jis bei jo patarėjai visiškai neatmetė evoliucijos teorijos, tačiau pasisakė prieš neplanuotos natūralios atrankos idėjas. Popiežius Pranciškus teigia, kad tiek kreacionizmo idėjos, tiek evoliucijos teorija gali būti suderinamos, nes anot jo, evoliucinuojančios būtybės iš pradžių turėjo būti sukurtos kaip ir Visata didžiojo sprogimo metu be Dievo valios negalėjo atsirasti.[14]
Biochemikas Maiklas Behas (Michael Behe) teigia, kad kai kurios biologinės sistemos yra sutvertos taip, kad pašalinus bet kurią iš kelių sąveikaujančių dalių, visos kitos nebefunkcionuoja ir praranda prasmę.[15] Pasak Beho, tokios sistemos negalėjo atsirasti natūralios atrankos dėka, nes jos negalėjo turėti paprastesnių pirmtakų ir išsivystyti palaipsniui naudingų mutacijų dėka. Tarp pasiūlytų biologinių sistemų, kurios tariamai negali būti supaprastintos, buvo kraujo krešėjimo mechanizmas, akis, žiuželis, blakstienėlė ir prisitaikanti imuninė sistema.[16][17]
Kritikai parodė, kad visus tris paties Beho pasiūlytus nesupaprastinamų sistemų pavyzdžius galima supaprastinti.[18][19][20] Buvo netgi parodyta, kad įmanoma supaprastinti ir pelių spąstus, kuriuos Behas naudojo kaip analogiją.[21] Be to, kartais evoliucijoje būna nepridedamos naujos dalys, o pakoreguojamos arba išmetamos senos. Kiti pastebėjo, kad net jei bet kurį elementą pašalinus iš sistemos ji nustoja veikti, tai nebūtinai reiškia, kad sistema negalėjo išsivystyti palaipsniui. Pavyzdžiui, nors pašalinus bet kurią arkos detalę ji sugrius, mes jas galime nesunkiai pastatyti po vieną akmenį viduryje uždėję laikiną atramą ir vėliau ją pašalinę. Gali būti, kad panašūs procesai vyksta ir evoliucijoje. Be to, nesupaprastinamų sistemų dalys galėjo prieš tai būti naudojamos kitoms, nesusijusioms funkcijoms, kaip kartais nutinka evoliucijoje.[22] Žurnalas Nature parodė, kad kompiuterinės evoliucijos simuliacijos pademonstruoja, kaip kai kurios tariamai nesupaprastinamos sistemos gali išsivystyti natūraliai.[23]
Protingo sumanymo šalininkai teigia, kad jei fundamentalios fizikinės konstantos būtų tik truputį kitokios, Visata būtų visiškai kitokia ir gyvybė nebūtų galėjusi atsirasti.[24][25] Intervalas, kuriame kai kurios konstantos turi būti yra toks siauras, kad, pasak idėjos šalininkų, jų tikslumas negali būti aiškinamas vien tik laimingu atsitiktinumu. Dalis kreacionistų ginčijasi, kad toks konstantų tikslumas rodo, jog privalėjo egzistuoti protingas kūrėjas, kuris pasirūpino gyvybei būtinomis sąlygomis.
Mokslininkai beveik vieningai atsakė, kad šis argumentas negali būti patikrintas, todėl nėra moksliškai produktyvus. Kai kurie mokslininkai ginčijosi, kad tokie argumentai yra ir prastai paremti esamais duomenimis.[26] Kiti kritikai ginčijosi, kad toks tvirtinimas yra tautologija, nes jis yra tapatus teiginiui gyvybė gali egzistuoti todėl, kad Visatoje gali egzistuoti gyvybė.[27][28][29] Teiginys, kad kitokiose sąlygose negalėtų egzistuoti gyvybė, buvo sukritikuotas kaip argumentas dėl vaizduotės trūkumo: nors neįmanoma, kad esant kitokioms konstantoms egzistuotų mums žinomo tipo gyvybė, galbūt atsirastų kitokia gyvybė. Nemažai matematikų ir fizikų ginčijosi, kad konstantos yra tarpusavy susijusios, todėl visatos, kuri būtų panaši į mūsų, atsiradimas yra gana tikėtinas.[30]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.