Povilas Jonas Sapiega

Povilas Jonas Sapiega (lenk. Paweł Jan Sapieha; 1609–1665 m. gruodžio 30 d., Ružanai) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas. Sapiegų – vienos iš turtingiausios ir įtakingiausios LDK giminės atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos didysis stovyklininkas (1638), Lietuvos didysis pastalininkis (1645), Vitebsko vaivada (1646–1656), Lietuvos didysis etmonas (1656–1665) ir Vilniaus vaivada (1656–1665), Usviato seniūno Jono Petro Sapiegos jaunesnysis (ketvirtasis) sūnus.

Povilas Jonas Sapiega
Sapiegos
Lapinas (herbas)
Gimė	1609
Mirė	1665 m. gruodžio 29 d. (~56 metai) Różana (dabar Ružanai, Baltarusija)
Tėvas	Jonas Petras Sapiega
Motina	Sofija Vaiher
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Zienovič Ona Barbora Kopeć
Vaikai	su Sofija Zienovič Teodora Aleksandra Sapiegaitė Mykolas Sapiega su Ona Barbora Kopeć Kazimieras Jonas Sapiega Benediktas Povilas Sapiega Pranciškus Steponas Sapiega Leonas Bazilis Sapiega Kotryna Ona Sapiegaitė Konstancija Sapiegaitė Sofija Sapiegaitė Teresė Sapiegaitė
Vikiteka	Povilas Jonas Sapiega

Biografija

Išsilavinimą gavo Branderburge. Karinę karjerą pradėjo 1633 metais prie Smolensko turėdamas husarų rotmistro laipsnį. Nuo 1638 iki 1645 metų Lietuvos stovyklininkas, 1645–1646 metais – pastalininkis. Po Kristupo Kiškos mirties 1646 metais užėmė Vitebsko vaivados pareigybę. 1649 metais – Lietuvos Tribunolo maršalka^[1].

1651 metais dalyvavo Bresto mūšyje prieš Zaporožės kazokus ir Krymo totorius. 1656 metais, po savo antros eilės pusbrolio Leono Kazimiero Sapiegos mirties, gavo Ružanus, Lichovičius, Bychovą ir kitas valdas. 1656 metų vasarį užėmė Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados postus, vadovavo vienai stambių LDK magnatų prtijų.

Švedų tvano metu išlaisvino Liubliną nuo Švedijos karių, dalyvavo Varšuvos apgulty ir 1657 metais užėmė Tikocino pilį.

Buvo kritikuojamas dėl Vincento Korvino Gosievskio pralaimėjimo 1658 m. Verkių mūšyje, kuriam neva dėl asmeninio priešiškumo neatėjo į pagalbą.

1659 metais patyrė pralaimėjimą prie Chmelniko nuo Vasilijaus Šeremetjevo karių^[2].

1660 metais kartu su Stefanu Čarneckiu sumušė Rusijos karius Polonkos mūšyje.

Mirė 1665 m. gruodžio 30 d. Ružanuose. Palaidotas Berioze.

Valstybinė veikla

1633 m. paskirtas husarų rotmistru, 1635 m. priimtas į karaliaus dvarą, 1638 m. paskirtas Lietuvos stovyklininku, 1645 m. – LDK pastalininku. 1656 m. tapo Lietuvos didžiuoju etmonu.

1646 m. paskirtas Vitebsko vaivada, nuo 1656 m. – Vilniaus vaivada.

Išnašos

1. Грыцкевіч А. Сапегі // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 545–550. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.
2. Малов А. В. Русско-польская война 1654–1667. – М.: Цейхгауз, 2006.

Literatūra

• Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego 1386–1795. – Kraków, 1885.
• Borkowski J. S. Genealogia źyjących utytułowanych rodów polskich. – Lwów, 1895.
• Sapiehowie. Materjały historyczno-genealogiczne i majątkowe, v. 1–2, Petersburg. – 1890–91.
• Сагановіч Г. Невядомая вайна: 1654–1667. – Мн: Навука і тэхніка, 1995.

Nuorodos

• Povilo Jono Sapiegos biografija (balt.)

Politinis postas
Prieš tai: Kristupas Kiška	Vitebsko vaivada 1646–1656	Po to: Vladislovas Valavičius
Prieš tai: Jonušas Radvila	Vilniaus vaivada 1656–1665	Po to: Mykolas Kazimieras Radvila