From Wikipedia, the free encyclopedia
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Plonžieviai[3] arba Paporotnojė (vok. Plonszöwen, nuo 1936 m. kovo 26 d. Waldhufen, 1945–1946 m. rus. Плонсцёвен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Папоротное) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 7 km į šiaurės rytus nuo Lazdynų, 2,5 km nuo Lietuvos sienos, Vieškalnių girios properšoje.
| Plonžieviai Paporotnojė rus. Папоротное vok. Plonszöwen, Waldhufen | |
|---|---|
  Plonžieviai Paporotnojė | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija |
| Sritis |  Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 8 |
| Pašto kodas | 238730 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Buvo vienas senesnių kaimų Pilkalnio apskrityje. Pirmąkart minimas 1580 m. kaip „gyvenvietė miške tarp Vieškalnių ir Vaitikaičių”. 1625 m. jau minimi Plonžieviai (Planszewen). Didelė dalis gyventojų išmirė per 1709–1710 m. marą: 1719 m. vykdytos revizijos metu konstatuota, kad du iš keturių buvusių kaimo ūkių tebestovi tušti.[4] Vis tik didžioji kolonizacija kaimo nepalietė: 1736 m. Plonžieviuose gyveno 3 lietuvių šeimos.[5] (1745 m. minimi valstiečiai Bendszatis, Szegunaitis, Abratis).[4] 1785 m. Plonžieviai buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 3 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[6] 1823 m. – 5 sodybų kaimas su 26 gyventojais.[7] 1854 m. Plonžieviuose buvo 5 gyvenamieji pastatai ir 40 gyventojų.[8] Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Vieškalnių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Plonžieviuose buvo 30 sodybų, 163 gyventojai, iš jų – 35 lietuviai (21 %).[9]
XIX a. pab. kaime buvo vėjo malūnas. 1929 m. prie Plonžievių prijungta ant Šešupės kranto stovėjusi Šturmų girininkijos sodyba (Försterei Sturmen, nuo 1938 m. Försterei Waldhufen; 7 gyventojai 1905 m.[10]).[4]
Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. 1946–2008 m. buvo Pobedino apylinkėje, nuo 2008 m. – Dobrovolsko kaimo gyvenvietėje. Sovietmečiu prie Plonžievių prijungtos Šturmų kaimo liekanos.
