Plokščių valsčius

55.08°š. pl. 23.17°r. ilg. / 55.08; 23.17

Plokščių valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Plokščiai
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Naumiesčio apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Šakių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šakių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šakių apskritis (1944–1950)

Plokščių valsčius (iki I pasaulinio karo Blagoslovenstvo valsčius, rus. гмина Благословенство, lenk. gmina Błogosławieństwo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Plokščiai.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m., priklausė Suvalkų gubernijai. 1931 m. gegužės 22 d. 14 vietovių perduotos Gelgaudiškio valsčiui, 28 vietovės – atkurtam Ilguvos valsčiui. Plokščių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šakių rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.[1]		7650
1923 m.[2]	115	3976	795
1932 m.	107	3766		12 seniūnijų [3]
1949-01-01 (išsamiau)	116			6 apylinkės [4]

Vadovai

• Antanas Gudaitis, 1931–1934 m.^[5]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[6]	Apylinkė, 1949 m.[7]
Antaniškiai	Antaniškių seniūnija	Antaniškių apylinkė
Antkalniškiai	Antkalniškių seniūnija	-
Bundzai	Bundzų seniūnija	Bundzų apylinkė
Dagiliai	Dagilių seniūnija	-
Jotija	Jotijos seniūnija	Jotijos apylinkė
Kubiliai	Kubilių seniūnija	Kubilių apylinkė
Pajotijai	Pajotijų seniūnija	-
Plokščiai	Plokščių seniūnija	Plokščių apylinkė
Šilvėnai	Šilvėnų seniūnija	-
Vaiguviškiai	Vaiguviškių seniūnija	-
Vidgiriai	Vidgirių seniūnija	-
Voniškiai	Voniškių seniūnija	Voniškių apylinkė
Iš viso:	12 seniūnijų	6 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

• Antaniškių k.
• Antkalniškių k.
• Būdelės k.
• Buižių k.
• Bundzų k.
• Bunikėlių k.
• Buožių k.
• Čebatorių k.
• Dagilių k.
• Dėdynų (Pasiurkštės) k.
• Dubiniškių k.
• Jotijos k.
• Jotyškių k.
• Karkazų k.
• Kedebliškių k.
• Kerutiškės k.
• Kisielių k.
• Kubilių k.
• Martišiškės dv.
• Mišiurkėnų k.
• Naudvario dv.
• Naujališkių k.
• Naujokaičių k.
• Pajotijų dv.
• Pajotijų k.
• Palankynės vs.
• Panikių k.
• Pašilių k.
• Paužnikių (Šilvėnų) k.
• Paveliuonio dv.
• Pavirangių k.
• Plokščių dv.
• Plokščių k.
• Prancų k.
• Ropienos k.
• Stulgių k.
• Šikšnių k.
• Šileravos k.
• Šilvėnų dv.
• Šilvėnų k.
• Tumšų (Lažauninkiškės) k.
• Vaiguviškių k.
• Verkuliškės dv.
• Vidgirių k.
• Vingalupio vs.
• Voniškių k.
• Vosiškės k.
• Zarambiškės dv.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 3976 žmonės:

• Lietuviai – 96% (3806);
• Vokiečiai – 2,96% (118);
• Žydai – 0,98% (39);
• Kiti – 0,3% (13).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1899	Vaiguviškiai	Jonas Matusas, kunigas ir istorikas	1962
1903	Pajotija	Konstantinas Bajerčius, pedagogas ir rašytojas	1946
1923	Bundzai	Birutė Runaitė-Šidlauskienė, publicistė, partizanė	2008

Šaltiniai

1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 680 psl.
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 687–688 psl.
7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 127