Penkiažiočiai (Pentastomida) – grupė parazitinių, kirmėliškos išvaizdos bestuburių.
| Pentastomida | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Linguatula serrata patelė | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Binomas | ||||||||||
| Pentastomida Diesing, 1836 |
Išvaizda
Kūnas kirmėliškas, išoriškai žieduotas, tačiau be matomos segmentacijos (kituose šaltiniuose aprašomas kaip segmentuotas su nervų sistemos ganglijumi kiekviename segmente). Suaugusių individų ilgis siekia nuo 1 iki 14 cm. Galva turi keturias durtuvais virtusias galūnes, skirtas prisikabinti prie aukos. Galvoje taip pat yra panašiai atrodanti burna (iš čia „penkiažiočiai“). Neturi facetinių akių, antenų, šalinimo sistemos.
Vystymasis
Gyvena paukščių, roplių ir žinduolių kvėpavimo takuose. Kai kurios rūšys geba parazituoti ir žmogų. Smulkūs kiaušinėliai, kurių viduje būna jau išsivysčiusios lervutės, į išorę patenka per parazituojamo organizmo virškinimo sistemą. Tokius kiaušinėlius su maistu suėda tarpinis šeimininkas, paprastai žuvis ar smulkus žinduolis. Tuomet lerva išsirita iš kiaušinėlio ir prikimba prie naujojo šeimininko žarnyno sienelės, kur suformuoja cistas. Tarpiniame šeimininke lerva gyvena kol, keletą kartų išsinėrusi, pasiekia suaugėlio stadiją. Kai šis, tarpinis šeimininkas, būna suvalgytas didesnio gyvūno (būsimojo pagrindinio šeimininko), tuomet parazitas per stemplę pasiekia naujojo šeimininko kvėpavimo takus ir tęsią vystymosi ciklą.
Klasifikacija
Penkiažiočių klasifikacija kelia daugybę mokslinių ginčų ir dar nėra galutinai nusistovėjusi. Dėl savo panašumo į kirmėles, seniau penkiažiočiai buvo priskiriami prie žieduotųjų kirmėlių. Vėlesni tyrimai atskleidė jų panašumą su nariuotakojais. Kai kurie autoriai teigė, kad penkiažiočiai yra tarpinė grupė tarp žieduotųjų kirmėlių ir nariuotakojų, kiti norėjo išskirti juos į savarankišką tipą.
Kai kurie autoriai, penkiažiočius, kaip klasę, priskiria lėtūnų (Tardigrada) tipui.[1]
1972 m. K. G. Wingstrand atlikti spermos struktūros tyrimai atskleidė didelį penkiažiočių panašumą su žuvų utelėm (Branchiura) – parazitiniais vėžiagyviais žandakojais (Maxillopoda). Vėliau atlikti tyrimai taip pat patvirtino penkiažiočių ir žandakojų ryšį[2]. Remiantis pastaraisiais tyrimais, šiuo metu penkiažiočiai išskiriami kaip žandakojų poklasis[3].
Tačiau penkiažiočių kaip vėžiagyvių teorijos kritikai pabrėžia penkiažiočių lervų skirtumus nuo vėžiagyvių ar net visų nariuotakojų. Taip pat neseniai atlikti filogenetiniai tyrimai parodė, jog penkiažiočiai labiau giminingi ne nariuotakojams, o nematodams ir panašiom kirmėlėm[4].
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
