Pelyšos I

Pelyšos I (arba tiesiog Pelyšos) – kaimas šiaurės vakarinėje Anykščių rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Surdegio. Išlikęs Pelyšų I dvaras. Pietiniu kaimo pakraščiu prateka Viešinta, į kuria čia įteka Pelyša.

Apie kaimą Troškūnų seniūnijoje žr. Pelyšos II.

Pelyšos I
[[Vaizdas:Pelyšų I dvaro rūmai.jpg|{{#if:|270px]] Pelyšų I dvaras
Pelyšos I
55.694°š. pl. 24.867°r. ilg. / 55.694; 24.867 (Pelyšos I)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija	Viešintų seniūnija
Gyventojų (2011)	6
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Pelýšos Kilmininkas: Pelyšų̃

Istorija

1930 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius.^[2]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3]	1923 m.sur.[4]	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.[5]	1979 m.sur.[6]	1989 m.sur.[7]	2001 m.sur.[8]	2011 m.sur.[9]
61	58 (dvare)	41	59	55	25	18	6

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Pelyšos I. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi.
3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.