Parčevas

Parčevas (lenk. Parczew) – miestas rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje; apskrities centras. Miestas yra istoriniame Mažosios Lenkijos krašte, 60 km į šiaurę nuo Liublino, 70 km į pietus nuo Biala Podlaskos, prie Pivonijos upelio. Yra neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo mažoji bazilika ir kolegija, medinė varpinė (1675 m.), XIX a. sinagoga.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Parčevas lenk. Parczew
Miesto gatvė
Parčevas 51°38′00″ š. pl. 22°54′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Parčevo apskritis
Valsčius	Parčevo valsčius
Įkūrimo data	1401 (miesto teisės)
Gyventojų (2006)	10 281
Plotas	8 km²
Tankumas (2006)	1 285 žm./km²
Vikiteka	Parčevas

Istorija

Parčevas šaltiniuose minimas nuo XII a. Valdant karaliui Jogailai, jam suteiktos Magdeburgo teisės (1401 m.). Miestas augo prie svarbaus kelio tarp Krokuvos ir Vilniaus. Pagal 1413 m. Horodlės uniją, Parčeve vykdavo tarybų suvažiavimai. ATR laikais miestas buvo aptvertas gynybine tvora su trimis vartais, buvo karališkoji pilis, veikė turgus, dvi pirtys, keturi malūnai ir alaus daryklos, 3 katalikų bažnyčios, cerkvė, sinagoga, ligoninė, mokykla. Tačiau 1500 ir 1544 m. Parčevą nuniokojo totoriai, o 1655 m. sudegino švedai. Po to miesto reikšmė sumenko.

• 
  Sinagoga
• 
  Bazilika
• 
  Varpinė