55.3281°š. pl. 26.1036°r. ilg.
Palūšės šv. Juozapo bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Vilniaus |
Dekanatas | Ignalinos |
Savivaldybė | Ignalinos rajonas |
Gyvenvietė | Palūšė |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta (įrengta) | 1757 m. |
Stilius | barokas |
Palūšės šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Palūšės kaime, 4 km į pietvakarius nuo Ignalinos, Lūšių ežero rytiniame krante. Liaudies architektūros formų. Kartu su aštuonkampe varpine (vienintelė tokia Lietuvoje) ir šventoriaus koplytėle yra architektūros paminklas (unik. objekto kodas 22378).[1]
Palūšėje 1747–1757 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją fundavo kunigas Juozas Baziliauskas (J. Stockis-Bazilevskis) nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Pasakojama, kad statybai tebuvo naudotas tik kirvis.[reikalingas šaltinis] 1771 m. bažnyčiai priklausė 3 kaimai ir 2 užežiai (1832 m. turėjo tik Pagavės kaimą). 1782 m. minima parapinė mokykla.
1815–1830 m. bažnyčia atnaujinta, 1841 m. apkalta lentomis. 1886–1894 m. išdažytas vidus, pastatytas didysis altorius. XIX a. vargonininkavo Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas Petrauskas. Palūšėje 1911–1939 m. klebonavo Petras Prunskis (1871–1942 m.). Jis 1913 m. įkūrė „Ryto“ draugijos skyrių, kuriam valdžia 1914 m. neleido įsteigti bibliotekos – skaityklos. Pastatytus 1929 m. „Ryto“ draugijos skyriaus namus Lenkijos valdžia 1938 m. nusavino. P. Prunskis 1937 m. nuteistas 2 savaites kalėti (atsisakė lenkinti lietuviškas pavardes), 1941 m. ištremtas. Mirė Altajaus krašte.
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, halinė, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Joje 3 altoriai. Į vakarus nuo bažnyčios stovi 2 tarpsnių medinė varpinė, aštuonkampė (vienintelė tokia Lietuvoje), varpai nulieti 1752 ir 1772 m. Šventoriuje stovi dviejų tarpsnių bokštinė koplytėlė ant dvipakopio betono postamento. Šventoriaus tvora gulsčių rąstų. Už rytinės šventoriaus sienos yra senosios kaimo kapinaitės, už pietinės – saugomas Palūšės ąžuolas.
Bažnyčia pastatyta be geležinių vinių. Užrašai virš bažnyčios durų byloja: „Įženk geras“, „Išeik geresnis“.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.