Pajevonio valsčius

54.53°š. pl. 22.83°r. ilg. / 54.53; 22.83

Pajevonio valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Pajevonys
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Vilkaviškio apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Pajevonio valsčius (rus. гмина Поевонь, lenk. gmina Pojewoń) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Pajevonys. Dabar valsčiaus teritorijoje įsikūrusi Pajevonio seniūnija.

Istorija

Valsčius buvo įkurtas XIX a. 1870 m. gegužės 31 d. 4 valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Kaupiškių valsčiaus, o 2 kaimai prijungti iš Kybartų valsčiaus.^[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kybartų rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.[2]		5841
1923 m.[3]	63	3975	604		27
1932 m.	109	4380		10 seniūnijos [4]
1949-01-01 (išsamiau)	115			4 apylinkės [5]

Vadovai

• Stasys Aleksa, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Ančlaukys	Ančlaukio seniūnija	-
Balandėliai	Balandėlių seniūnija	-
Būdviečiai	Būdviečių seniūnija	-
Ėglupiai	Eglupių seniūnija	-
Kairiai	Kairių seniūnija	-
Karalkrėslis	Karalkrėslio seniūnija	-
Karklupėnai	Karklupėnų seniūnija	-
Kunigiškiai	Kunigiškių seniūnija	Kunigiškių apylinkė
Pajevonys	Pajevonio seniūnija	Pajevonio apylinkė
Šakiai	Šakių seniūnija	Šakių apylinkė
Trilaukys	-	Trilaukio apylinkė
Iš viso:	10 seniūnijų	4 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Pajevonio valsčiuje buvo 27 gyvenvietės:

• Aleksandravos kaimas 7 ūkiai – 42 gyventojai
• Ančlaukio kaimas 27-184
• Ančialaukio (Podliubiškio) kaimas 4-30
• Akžlaukio (Čiulkimiškio) kaimas 4-25
• Aspertavo kaimas 30-134
• Būdviečių kaimas 51-382
• Dabravalės kaimas 17-107
• Eglupių kaimas 43-238
• Gudelių kaimas 20-139
• Jokiškių (Krasauckų) kaimas 22-182
• Karalkrėslio dvaras 31-152
• Kastancijos palivarkas 1-9
• Kleitkininkų kaimas 44-296
• Kunigiškių kaimas 44-249
• Liubiškių dvaras 5-24
• Mėšlinių kaimas 6-58
• Pajevonio bažnytkaimis 74-513
• Pajevonio dvaras 25-127
• Stolaukio kaimas 22-198
• Toreliškių kaimas 14-103
• Trilaukio kaimas 36-255
• Užbalių kaimas 14-112
• Užupių kaimas 20-165
• Užupių dvaras 14-68
• Vaišvilų kaimas 18-123
• Vaišvilų dvaras 3-19
• Vaišvilų palivarkas 8-41

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 3975 žmonės:

• Lietuviai – 92,7% (3685);
• Vokiečiai – 6,81% (271);
• Kiti – 0,47% (19).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1890	Užbaliai	Vincas Vitkauskas, karininkas	1965
1898	Jakiškiai	Viktoras Burokevičius, karininkas	1923
1900	Trilaukys	Juozas Gražulis, karininkas	1946
1911	Būdviečiai	Adolfas Karaška, muzikas	2000

Šaltiniai

1. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, s. 93
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 786 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 184