From Wikipedia, the free encyclopedia
Origami (jap. 折紙, iš ori 'lankstyti' + kami 'popierius') – japoniškas meninis popieriaus lankstymo būdas. Origamiais taip pat vadinami ir patys lankstiniai.
Šis straipsnis apie lankstymo meną. Apie Exem albumą skaitykite straipsnyje Origami (2004 albumas).
„Tikrasis origamis“ (angl. pure origami) yra lankstomas iš vieno popieriaus lapo. Jį lankstant nėra naudojamos žirklės ar klijai. Popieriaus lankstymas, kai naudojamos ir žirklės, vadinamas kirigami. Taip pat egzistuoja ir lankstymo būdas, kada lankstinys yra sudedamas iš kelių atskirai išlankstytų dalių. Toks lankstymo būdas vadinamas „moduliniu origamiu“ (angl. modular origami).
Origami nėra vien popieriniai lėktuvėliai ar gervės. Iš popieriaus lankstomi įvairiausi vabzdžiai, pastatai, fantastiniai gyvūnai. Išlankstomos net labai smulkios detalės, pvz., žuvų žvynai, boružės su taškais ir t. t.
Aprašant lankstinį nurodomi du autoriai:
Labiausiai žinomas pasaulyje origamis – „gervė“ (japoniškai orizuru 折鶴). Dažnam žmogui žodis „origami“ asocijuojasi būtent su gerve. Legenda sako, kad jei žmogus išlanksto 1000 gervių, tai išsipildo noras.
VI amžiuje budistų šventikai iš Kinijos per Korėją į Japoniją atvežė popieriaus gamybos paslaptį. Kai kurie istorikai mano, kad kartu atkeliavo ir ten jau egzistavę lankstymo metodai. Tačiau nėra senovinių origamio darbų, kurie patvirtintų jo kinišką arba korėjietišką kilmę, lygiai taip pat, kaip ir atvirkštinę įtaką.
VII amžiuje po visą Japoniją išplito popieriaus gamybos manufaktūros. Čia vyravo rankų darbas, todėl kainos buvo labai didelės. Dėl didelės popieriaus vertės žmonės darė iš jo specialų origamį, skirtą apeigoms. Apeiginio origamio lankstymas buvo griežtai nustatytas ir išmokyti jį lankstyti galėjo tik specialistas. Tai buvo sudėtingas ir varginantis procesas, todėl šis stilius nepaplito šalyje, o XIX amžiuje ir galutinai išnyko. Keletas apeiginių lankstinių davė pradžią šiuolaikiniam origamiui.
Tik 1871 metais popieriaus gamintojų rankinį darbą palengvino mechanizmai. Popierius atpigo ir tapo plačiau naudojamas, kartu populiarėjo ir lankstyba. Origamio lankstymo metodai pasidarė ne tokie griežti, įsivyravo geometrinis stilius.
Viena seniausių knygų apie origamį išleista 1797 m. Šioje knygoje buvo paskelbti reprezentaciniai lankstiniai – sudėtingos kostiumuotos figūros. Kitoje knygoje pateikti žinomiausio origamio – gervės – įvairūs lankstymo būdai. Angliją ir JAV origami pasiekė tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
1934 m. JAV išleista senovinių origamių knyga išgarsino japonišką origamį užsienyje. Į Europą šį meną per Ispaniją atnešė arabai apie XVI a. Origami iš visų Europos šalių labiausiai ir įsitvirtino būtent Ispanijoje. Ispanai, kaip ir japonai, turi savo tradicinį lankstinį pajarita – tai stilizuotas tupintis paukščiukas.
Iš sąstingio šį meną pažadino garsus origami meistras Akira Jošidzava (Akira Yoshizawa) (1911–2005). Jis gimė 1911 m. kovo 14 d. Tošigi prefektūroje pieno fermerių šeimoje. Baigė tik šešias klases ir trylikos metų išvažiavo į Tokiją dirbti fabrike, gaminti mašinų dalis. Tačiau savo išsilavinimą tęsė vakarinėje mokykloje. 1937 m. jis metė darbą fabrike ir visą laiką skyrė savo hobiui – origami, vos pragyvendamas iš atsitiktinių vienkartinių darbų. Antro pasaulinio karo metu jis dirbo Honkongo karo ligoninėje sanitaru, kur jis puošė savo pacientų lovas gražiais origamiais. Paskui dėl ligos grįžo atgal į Japoniją.
1944 m. šiek tiek jo sukurtų modelių buvo išleista Isao Hondos knygoje „Origami Shuko“. Pirmo pripažinimo sulaukė 1951 m., kada Tadasu Ijidzava (Tadasu Iizawa), žurnalo „Asahi Graph“ redaktorius, ieškojo ko nors, kas galėtų sukurti Zodiako ženklų origamius, kurių reikėjo iliustruoti straipsniui. Tuo metu jis vilkėjo seną karo uniformą – vienintelį savo drabužį ir pardavinėjo tsukudani (žuvies patiekalas) vaikščiodamas per butus. Pasakojama, jog žurnalas nupirko jam naujus drabužius ir apgyvendino jį viešbutyje, kuriame jis dieną naktį dirbo prie Zodiako ženklų origamių kūrimo. Žurnalas išėjo 1952 m. sausio mėnesį, išgarsindamas Jošidzavą per vieną naktį.
Ijidzava ir toliau gelbėjo. Su jo pagalba 1954 m. išėjo pirmoji Akiros Jošidzavos knyga „Atarashi Origami Geijutsu“ ('Naujasis origami menas'). Tai pirmoji knyga, kurioje pateikiama jo sugalvota lankstymo instrukcijų (brėžinių) sistema, leidžianti pagal jas išlankstyti origami ir nemokančiam japonų kalbos žmogui. Tokie patys lankstymo schemų simboliai naudojami ir dabar.
Tais pačiais metais jis įkūrė ir „Tarptautinį origami centrą“ Tokijo mieste, 1955 m. Gindzoje surengė pirmą didelę origami darbų parodą, vėliau tais pačiais metais pasirodė jo darbų paroda ir Amsterdame, Stedelijko muziejuje. Ši paroda išgarsino jį Vakaruose.
Vėliau jis važinėjo po pasaulį, remiamas Japonijos fondų kaip kultūros atstovas. Per savo gyvenimą jis parašė 18 knygų ir iki 1989 m. sukūrė daugiau nei 50 000 origami modelių. 1983 m. jis apdovanotas „Tekančios saulės ordinu“.
Jo knygos pradėjo „origami renesansą“, po duotos pradžios daugybė žmonių iš viso pasaulio susidomėjo šiuo menu, ėmė kurtis origami mėgėjų draugijos, pradėtos kurti naujos lankstymo technologijos (pvz., tissue-foil, wet folding etc.) Pradėta leisti daug daugiau knygų. Akira Jošidzava mirė 2005 m. kovo 14 d. per savo gimtadienį, sulaukęs lygiai 94-ių metų.
Moderniam origami dar nėra net šimto metų, tačiau nuo Akiros Jošidzavos duotos „pradžios“ origami ištobulėjo tiek, kad jau nebeliko nieko neįmanomo išlankstyti: iš vieno lapo, be žirklių ir klijų, išlankstomi drakonai su žvynais, ūsais ir kojomis, įvairiausi gyvūnai, mašinos, mitinės būtybės ir daugelis kitų.
Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daugybė origami draugijų įvairiose šalyse. Garsiausios yra Amerikos origami draugija „Origami USA“, Britanijoje „BOS“ (British Origami Society) ir Japonijos origami draugija „Tanteidan“. Šios draugijos leidžia savo žurnalus, kurie žinomi visame pasaulyje.
Lietuvoje origami menas nėra populiarus. 1957 m. Pasirodė E. Trumpos knyga „Popieriaus lankstymas“. Maždaug po dviejų dešimtmečių pasirodė to paties autoriaus „Popieriaus lankstiniai“, kurių buvo du leidimai. 1989 m. buvo išleista Jūratės Paulionytės „Susipažinkite – Origamis“, kurioje pateikiama šiek tiek aprašymų apie šį meną, lankstymo instrukcijų. Tačiau ten pateiktų origami lankstymui dažnai naudojamos žirklės ir klijai, kas lankstyti „tikriesiems“ origami nenaudojama. Taip pat ten pateikiami kitokie sutartiniai ženklai, kas labai klaidina pratusius prie Akiros Jošidzavos sukurtų, pasaulyje standartu tapusių ženklų. Šiaip ar taip, ši knyga – tai geriausia, ką lietuviai turi apie origami meną. Po šios knygos dar buvo išleista užsienio autorių knygų vertimų. Visa Lietuvoje leista literatūra apie origami yra skirta daugiau vaikams.
Popierių galima lenkti dviem būdais – į save ir nuo savęs. Popieriaus lenkimas į save vadinamas „Valley fold“, o nuo savęs – „Mountain fold“. Tačiau apvertus „Valley Fold“ gauname „Mountain fold“.
Popierių galima lenkti ir trečiu būdu – atlenkti (atlenkimas, unfold). Jeigu perlenksime popierių per pusę, ir atlenksime, toje vietoje liks žymė (crease), kurią taip pat galime vadinti lenkimo būdu, be kurio neapsieinama lankstant bet kokį nors kiek sudėtingesnį lankstinį. Tačiau origamio lankstymas nėra tik padėto ant stalo popieriaus lankstymas tai į save, tai nuo savęs. Kartais prireikia vienu metu lenkti per 5 ar daugiau linijų (gali būti net ir 10 ar 20) įvairiais lenkimais.
Popierius yra parenkamas iš anksto, nusprendus, koks origamis bus iš jo lankstomas. Pagal būsimą origamį parenkama popieriaus spalva ir savybės. Parinktas popierius turi ne mažiau įtakos lankstinio grožiui, nei pats lankstymas.
Svarbiausia yra pasirinkti popieriaus rūšį. Jei origamis nesudėtingas, tai popierius neturi didelės reikšmės: lėktuvėlį ar gervę galima išlankstyti beveik iš bet kurio popieriaus. Dažniausiai nelabai sudėtingiems lankstiniams naudojamas kopijavimo popierius: jis pakankamai plonas ir tvirtas, be to, jo lengva įsigyti. Tačiau kai lankstinys sudėtingesnis, kai tenka lenkti per 7–20 sluoksnių, kopijavimo popierius ne tik gali dažnai plyšti, bet ir tvirtai nesilaiko. Iš tokio popieriaus išlankstytas sudėtingesnis origamis neišlaikys savo formos, laikui bėgant atsilankstys galūnės, kampai. Universaliausias yra specialus, vien lankstymui pritaikytas popierius kami, jis kiek plonesnis ir tvirtesnis, bet jo sunkiau įsigyti (Lietuvoje jo nepardavinėja). Bet net ir jis ne visada tinka lankstyti sudėtingus origamius. Popierius turi dar vieną savybę: matosi visų lenkimų žymės (creases). Tai padeda orientuotis lankstymo eigoje, bet baigtas lankstyti sudėtingesnis origamis bus visas išvagotas lenkimo linijų, dėl ko gali atrodyti nelabai gražiai.
Sudėtingesniems origamiams lankstyti dažniausiai naudojamas folijinis popierius (foil paper). Tai popierius, prie kurio priklijuota folija. Toks popierius yra tvirtesnis, todėl rečiau plyšta lankstant (tačiau, jei pagamintas namų sąlygom, gali „lūžinėti“ dėl netinkamai parinktų klijų). Taip pat paprasčiau ištaisyti klaidas, kadangi lenkimo linijos ne taip aiškiai matosi, kaip kad ant paprasto popieriaus: ne taip užlenkus visada galima atlenkti, išlyginti senesnę lenkimo vietą (perbraukti pirštu per žymę), ir lenkti iš naujo per teisingą vietą. Išlankstytas iš tokio popieriaus lankstinys išlaiko formą, nesubliūkšta. Tačiau šis popierius turi ir blogąją pusę: dėl sunkiai matomų lenkimo žymių sunkiau orientuotis lankstymo eigoje, išlaikyti proporcijas, be to, dėl folijos savybių yra sunkiau pakeisti lenkimo kryptį (Iš „valley fold“ į „mountain fold“ ar atvirkščiai), kartais, jei tenka dažniau palankstyti per tą pačią vietą, popierius gali „lūžti“.
Folinis popierius gali būti įvairus: tiek pagal folijos storį, tiek pagal klijuojamą popierių. Labai populiarus yra „tissue-foil“ – tai folija, apklijuota servetėle. Toks popierius yra plonas (paprastai plonesnis už paprastą kopijavimo popierių) ir tvirtas, be to, per servetėlę persišviečianti folija suteikia šiek tiek metalinio spindesio (spindesio ryškumas priklauso nuo servetėlės). Iš vienos folijos, niekuo neapklijuotos, nelankstoma, kadangi viena folija sulimpa ir lūžinėja.
Be techninės pusės yra ir vizualinė: iš folinio popieriaus išlankstytas (ypač iš „tissue-foil“) origamis atrodo „sunkesnis“ nei iš paprasto popieriaus. Todėl „skraidančius“ origamius (tinkamus kabinti ant siūlo: paukščius, muses, pegasus ir t. t.) geriau lankstyti iš paprasto popieriaus (arba nors ne iš „tissue-foil“), o „sunkius“, turinčius „šarvą“ ar pan. (raganosį, vabalus etc.) – iš folinio. Paprastai popierių kiekvienam lankstiniui pasirenka lankstytojas pagal savo patirtį ir įgūdžius.
Dar viena technologija yra drėgno popieriaus („wet folding“ technologija). Ši lankstymo technologija tinka ne visiems origami darbams. Ją renkamasi tada, kai lankstinys turi nedaug lenkimų, taip pat, kai galutiniam rezultatui norime suteikti švelnias formas, linijas. Taip išlankstytas lankstinys išlaiko formą net ir išdžiuvęs, be to, nepraranda savo grakštumo, kas dažnai nutinka lankstant iš folinio popieriaus.
Taip pat svarbu pasirinkti popieriaus lapo dydį. Jei lankstinys nėra sudėtingas, tai nerekomenduotina imti didelio lapo: iš didelio lapo išlankstytas paprastas lankstinys atrodo grubiai, greitai suglęžta, susmunka. Pvz., tradicinė japonų „gervė“ iš didesnio nei 15x15 cm kvadrato atrodys per daug gremėzdiška. Tačiau labai sudėtingiems origamiams toks lapas dažnai bus per mažas.
Galiausiai reikia pasirinkti popieriaus spalvą. Rankiniu būdu guašu spalvintas popierius visada suteikia figūrai daugiau gyvumo, kadangi spalva nėra tokia lygi, kaip fabrikinio spalvoto popieriaus. Dažyti ir marginti „tissue-foil“ popierių yra ištisas menas, kadangi prie folijos priklijuota servetėlė pasižymi kiek kitokiomis savybėmis, nei paprastas popierius. Tačiau dažymo galima išvengti naudojant jau paruoštą spalvotą popierių.
Egzistuoja du pagrindiniai origami lankstymo perteikimo būdai. Populiariausias – diagrama, kurioje žingsnis po žingsnio su iliustracijomis aprašomas visas lankstymo procesas. Diagramas gana paprasta perprasti, tereikia žinoti pagrindinius sutartinius ženklus, kurie paprastai vienodi visame pasaulyje. Turint įgūdžių pagal diagramas galima išlankstyti viską. Tačiau jas nubraižyti – labai varginantis ir nuobodus darbas lankstinio autoriui. Be to, lankstydamas pagal diagramas, žmogus gali taip ir nesuprasti pačios lankstinio „struktūros“: jam origamis bus nuoseklus, žingsnis po žingsnio, popieriaus lankstymas, kas galiausiai virsta į kokį gyvūną ar mašiną. Bet visos „esmės“, kaip „kvadratas virsta į gyvūną“ jis taip ir nesupras. Kitas lankstymo perteikimo būdas – tai „crease patterns“.
„Crease patterns“ (dažnai sutrumpintai žymimas CP) – gana naujas origami instrukcijų vaizdavimo būdas. Skirtingai nei diagramose, CP visa informacija sudėta į vieną brėžinį. Čia pateikiamos tik nubraižytos linijos ant kvadrato, „žymės“, per kurias turi būti lenkiamas popierius.
Per paskutinius 15 metų CP darosi vis populiaresni. Pagal crease patterns išlankstyti lankstinį yra daug sunkiau – pradedančiajam sunkoka susivokti tarp daugybės linijų. Tačiau braižyti „crease patterns“ daug lengviau. Kartais net pats meistras, sukūręs naują figūrą, negali nubraižyti diagramos, nes nežino jos lankstymo eiliškumo. O CP gaunamas savaime – išlanksčius figūrą atgal į tiesų popieriaus lapą jame lieka visos lenkimo linijos.
Šiuose paveikslėliuose pavaizduoti keletas įvairių rūšių origami.
_of_an_elephant.jpg)
Lietuvių kalba:
Anglų kalba:
 |
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
