Naujoji Rytų Prūsija

Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) (vok. Neuostpreußen, lenk. Prusy Nowowschodnie) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m. Centras – Varšuva. 1806 m. provincijoje gyveno 914 610 gyventojų, o plotas buvo apie 55,000 km². Ribojosi su Pietų Prūsija, Rytų Prūsija, Vakarų Galicija, Gardino gubernija ir Vilniaus gubernija.

Naujosios Rytų Prūsijos provincija vok. Provinz Neuostpreußen lenk. Prusy Nowowschodnie
←   ←   ← 1795 – 1807 →   →
Valstybė	Prūsijos karalystė
Administracinis centras	Varšuva
Departamentai	2
Gyventojų	914,610 (1806)
Plotas	55 000 km²

Istorija

Įkurta iš užimtų per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą lenkų ir lietuvių žemių tarp Vyslos, Bugo ir Nemuno.

Buvo suskirstyta į 2 departamentus ir 17 apskričių:

• Balstogės departamentas:
  • Balstogės
  • Bielsko
  • Bebro
  • Dambravos
  • Drohičino
  • Kalvarijos
  • Lomžos
  • Marijampolės
  • Supraslio
  • Vygrių
• Plocko departamentas:
  • Lipno
  • Mlavos
  • Ostrolenkos
  • Plocko
  • Pšasnyšo
  • Pultusko
  • Vyšogrudo

Lietuvių žemės (Užnemunė) įėjo į Balstogės departamento 3 šiaurines apskritis (vok. Kreis) – Marijampolės, Kalvarijos ir Vygrių. Provinciją panaikino 1807 m. Tilžės taika, dauguma žemių įėjo į Napoleono įkurtą Varšuvos kunigaikštystę, o Balstogės sritis atiteko Rusijos imperijai.

Valdytojai

• Johann Heinrich von Günther (1795–1796);
• Friedrich Leopold von Schrötter (1796–1807).

• 
  Provincija 1807 m.
• 
  ATR padalijimai
• 
  Prūsija 1806 m.
• 
  Prūsijos teritorijos

Šaltiniai

• Naujoji Rytų Prūsija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.