Mikytų alkakalnis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mikytų Alkos kalnas, Alkos kalnas – alkakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Bartuvos, Minijos ir Ventos baseinų takoskyroje, apie 0,5 km į rytus nuo Mikytų, Žemaitijos nacionaliniame parke, Mikytų kraštovaizdžio draustinyje.
Kitos reikšmės – Alkos kalnas (reikšmės).
| Mikytų alkakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Mikytų alkakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Plungės rajonas | ||
| Seniūnija | Platelių seniūnija | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia | ||
Alkakalnis
Šiauriniame šlaite yra Velnio akmeniu vadinamas 3,4 x 3,6 m riedulys, jo viršuje yra du įdubimai, primenantys žmogaus pėdą, vadinamas Velnio arba Laumės pėda. Šiaurės rytų papėdėje yra apie 2 m skersmens duobė – išdžiūvusio šaltinio vieta, vadinama Maldų šuliniu. Greta yra 3–4 ha Alkos pelkė. Alkos kalno rytinėje pusėje, pašlaitėje, yra nedidelė piltuvėlio formos duobė, išdėta akmenėliais.
Pasakojama esą alkakalnį supylė švedai, čia buvo aukojamos aukos dievams, stovėjusi bažnyčia. Archajišku turiniu ypač išsiskiria pasakojimai apie kalne randamą druską ir retkarčiais kylančius garus. Su senovės religijos apeigomis siejamas Maldų šulinys,[1] į kurį, pasak ankstesnius žmonių pasakojimus, žmonės aukodavo įvairias gėrybes dievų garbei.[2] Ant alkakalnio buvo pastatytas apžvalgos bokštas, šiuo metu jo nėra. 4 km į rytus stūkso Mikytų piliakalnis.
Alkakalnio plotą sudaro 11,5 ha žemių, prie kurių šliejasi dvi pelkės. Nuo seno sklando legendos apie alkakalnio „garavimą“ – prieš lietų ar apsiniaukusiomis dienomis plika akimi matyti, kaip iš kalno per eglių viršūnes kyla garai.
Kelias velnio akmens link
Apžvalgos bokštas
Vaizdas nuo alkakalnio
Maldų šulinys
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.