Mesina

Mesina (it. Messina) – Italijos uostamiestis Sicilijoje, provincijos centras.^[1] Išvystyta laivybos, naftos, chemijos, cemento, maisto pramonė. Yra universitetas, botanikos sodas, keli muziejai, tarp jų – 1775 m. įkurtas Zoologijos muziejus, šiuolaikinio meno galerija.

Šis straipsnis – apie Italijos miestą. Apie kitas žodžio „Mesina“ reikšmes skaitykite Messina

Mesina it. Messina
Miesto katedra
Mesina 38°11′00″ š. pl. 15°33′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Sicilija
Provincija	Mesinos provincija
Gyventojų (2013 m.)	242 129
Vikiteka	Mesina
Kirčiavimas	Mesinà

Istorija

Miestas įkurtas 730 metais pr. m. e. Jį įkūrė graikų kolonistai sikulų genties gyvenamoje vietovėje ir pavadino Zankle (gr. Ζάγκλη). 5 a. pr. m. e. miestą užėmęs Kalabrijos Redžo tironas Anaksilas jį pervadino Mesina, kaip manoma, pagal pietvakarių Graikijos provincijos Mesenijos vardą. 264 m. pr. m. e. miestą užėmė Senovės Roma. Jai valdant, miestas vadintas Mesana. Nuo 535 m. Mesiną valdė Bizantija. 1061 m. jį užėmė normanai. 1548 m. Mesinoje Ignacas Lojola įsteigė pirmąją jėzuitų kolegiją. 1783 m. miestą ir šiauriau esantį Italijos regioną sukrėtė penkių Kalabrijos žemės drebėjimų serija. 1860 m., vykstant Italijos suvienijimui, miestą užėmė D. Garibaldžio vadovaujamos pajėgos. 1908 m. gruodžio 28 d. miestą sugriovė labai galingas Mesinos žemės drebėjimas, po kurio sekė ir cunamio bangos. Katastrofos metu žuvo kelios dešimtys tūkstančių regiono gyventojų. 1943 m. miestas buvo smarkiai bombarduotas Sąjungininkų karo aviacijos, kurį tuo metu buvo užėmusios Vermachto pajėgos.

Architektūra

Mesinoje gausu skirtingų architektūros stilių pastatų. Išliko XII a. normanų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra, XX a. pradžioje ji buvo rekonstruota. Stovi gotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos, Šv. Pilypo Nerio bažnyčios, keli XVI - XVII a. fortai, veikia daug įvairių stilių fontanų.

Sportas

• FC Messina Peloro (futbolas)

Šaltiniai

1. Messina (Mesina). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 733 psl.