From Wikipedia, the free encyclopedia
Banguotoji papūgėlė (Melopsittacus undulatus) – nedidelis papūginių (Psittaciformes) būrio paukštis. Natūraliai paplitusios Australijoje. Labai populiarios kaip augintiniai.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Melopsittacus undulatus |
|---|
 Banguotoji papūgėlė (Melopsittacus undulatus) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Melopsittacus undulatus Shaw, 1805 |
 Paplitimo arealas |
Banguotoji papūgėlė šį pavadinimą įgavo dėl bangelių ornamento ant sprando, nugaros ir sparnų plunksnų. Pilvo plunksnos būna vienspalvės. Uodegą sudaro dvi siaurėjančios, vienodo ilgio plunksnos bei dar viena plunksna, skirta „vairuoti“ kuomet paukštis skrenda. Sparnų plunksnos gali būti iki 8 cm, kurios paukščiui skrendant padeda laikytis ore.
Banguotosios papūgėlės 2-3 kartus per metus meta savo plunksnas. Uodegos plunksnos yra atnaujinamos maždaug du kartus per metus. Trumpąsias plunksnas ant galvos, pilvo bei nugaros keičia papūga nuolat per visus metus. Laukinės banguotosios papūgėlės būna vien tik žalios spalvos su geltona galvute. Nelaisvėje buvo išveista gerokai daugiau šių paukščių spalvų. Šiandien jų yra mėlynų, violetinių, geltonų ir netgi visiškai baltų. Raudonų arba juodų banguotųjų papūgėlių nėra.
Banguotosios papūgėlės snapas yra trumpas, kietas, lenktas.
Suaugusias banguotąsias papūgėles galima lengvai atskirti pagal odos spalvą aplink šnerves (virš snapo): patinėlių vadinamoji vaškinė oda yra mėlynos spalvos, o patelių rudos (veisimosi sezonu) arba balkšvos spalvos (ne veisimosi metu). Abiejų lyčių jauniklių vaškinė oda rožinė. Jauną papūgą nuo suaugusios taip pat nesunku atskirti. Jauna papūga turi dideles akis, kurių rainelės nematyti. Pas suaugusią papūgėlę matyti balta rainelė aplink akį[reikalingas šaltinis]. Ant galvos esančios bangelės taip pat išduoda paukščio amžių. Jauna banguotoji papūga turi daug bangelių ant galvos, siekiančių net vaškinę odą. Tuo atveju suaugusios papūgos kakta būna vienspalvė. Be to, ant kaklo esančios dėmės pas jauną papūgą yra mažos bei pailgos; pas suaugusią – didesnės bei apvalios.
Natūraliai paplitusios žalios banguotosios papūgėlės. Jų galva geltona. Žalių papūgėlių būna įvairių atspalvių: jos gali būti šviesiai, tamsiai arba pilkšvai žalios.
Mėlynosios papūgėlės būna šviesiai ir tamsiai mėlynos (kitaip vadinamos violetinėmis). Dvi mėlynos papūgėlės negali susilaukti žalios spalvos jauniklio. Mėlynų papūgėlių galva dažniausiai būna balta, tačiau yra mėlynųjų papūgėlių ir su geltonos spalvos galvomis. Pilvas būna mėlynas arba pilkas.
Papūgėlės, kurių plunksnos yra visiškai geltonos, pasižymi labai neryškiomis juodomis bangelėmis. Šių papūgėlių akys yra juodos.
Lutino banguotosios papūgėlės yra taip pat visiškai geltonos; jos neturi jokių tamsių spalvų. Jų skruostai ir sparnų galai balti. Lutino patinėlių vaškinė oda rausva, o patelių šviesiai ruda.
Baltos spalvos papūgėlės gali būti kiek skirtingos. Vienų baltų papūgėlių krūtinė yra švelniai melsva, akys juodos, vaškinė oda melsva arba ruda. Albinosinių papūgėlių plunksnos yra visiškai baltos, o akys raudonos.
Šis paukštis natūraliai sutinkamas Australijoje, atvirose sausose buveinėse, dažniausiai krūmynuose, žolynuose ir retuose miškuose, sausrų metu užklysta į miškus ir jūrų pakrantes. Gamtoje šie paukščiai gyvena nedideliais būriais. Esant palankioms sąlygoms, sudaro didesnius būrius.
Pagrindinis šių papūgėlių maistas - įvairios sėklos. Taip pat gali lesti vaisius, daržoves.
Šiems paukščiams būdinga spalvinė rega. Be žmonėms įprastų spalvų, mato ultravioletinę spalvą.
Banguotosios papūgėlės peri kolonijose, kad apsisaugotų nuo priešų. Patelė kas dvi dienas padeda po kiaušinį. Vidutiniškai banguotosios papūgėlės padeda 4-6, o kartais ir 9 kiaušinius. Vienas kiaušinis sveria apie 3 gramus. Patelė kiaušinius peri 18 dienų. Šias dvi su puse savaites patelė nesitraukia iš lizdo, išskyrus kai jai reikia išsituštinti. Patinėlis tuo tarpu rūpinasi maistu bei saugo lizdą. Tik ką išsiritę paukščiukai yra akli ir neapsiplunksnavę. Jie negali pakelti galvos ir yra šeriami jiems gulint ant nugaros. Paukščiukai sveria 1-1,6 g. Nors mažyliai išsirita skirtingu laiku, tačiau patelė visais jaunikliais rūpinasi vienodai. Kiaušinio lukštus patelė sulesa[reikalingas šaltinis].
Maždaug po 35 dienų patinėlis moko jauniklius skraidyti. Tuo tarpu patelė ruošiasi sekančiam perėjimui. Dar po keleto dienų jaunikliai savarankiškai ieško pašaro. Maždaug po 6-7 savaičių mažyliai yra visiškai savarankiški bei sveria tiek, kiek ir jų tėvai[reikalingas šaltinis].
Nelaisvėje šie paukščiai pradėti laikyti apie 1950 metus. Netrukus jie išpopuliarėjo visame pasaulyje. Banguotosios papūgėlės paprastai laikomos narveliuose. Šios papūgėlės aktyvios, todėl narvelyje yra svarbu pakabinti lakteles, žaislų. Banguotosios papūgėlės bendruomeninės, todėl joms būtinas bendravimas su žmonėmis arba kitomis papūgėlėmis.
Abiejų lyčių banguotosios papūgėlės gali išmokti mėgdžioti žmonių kalbą, tačiau patelių žodynas dažniausiai žymiai skurdesnis.
Papūgėlėms reikia galąsti snapą - tam tinka medžio šaka, žievė, o ypač – lesamas riedulys, į kurį papūgėlė gali ne tik pagaląsti ir apvalyti savo snapą, bet ir gauti svarbių mineralinių medžiagų.
Banguotosios papūgėlės nepakelia skersvėjo ir pernelyg didelio karščio. Nors joms reikia daug šviesos, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai šiems paukščiams gali pakenkti[reikalingas šaltinis].
Norint, jog nelaisvėje laikomos papūgėlės imtų perėti, joms būtina tam tikslui įrengti vietą. Į narvelį galima įdėti inkilėlį. Neturint perėjimo vietos, patelė neperės.
 |
Šis su ornitologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
