Meksikos nacionalinis autonominis universitetas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Meksikos nacionalinis autonominis universitetas (isp. Universidad Nacional Autónoma de México) UNAM – seniausias ir didžiausias Meksikos bei vienas didžiausių pasaulio universitetų; svarbiausias mokslo ir kultūros centras Meksikoje. 2007 buvo apie 292 900 studentų, 42 350 dėstytojų.
| Meksikos nacionalinis autonominis universitetas isp. Universidad Nacional Autónoma de México | |
 | |
| Įkurtas | 1551 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Darbuotojų | 42 350 (2007 m.) |
| Studentų | 292 889 (2007 m.) |
| Vieta | Meksikas, Meksika |
| Svetainė | www.unam.mx |
1551 m. Meksiko mieste įkurtas Meksikos karališkasis ir popiežiaus universitetas. 1833 m., 1857 m., 1861 ir 1865 universitetas neveikė. 1910 m. reorganizuotas ir pavadintas Meksikos nacionaliniu universitetu, nuo 1929 m. Meksikos nacionalinis autonominis universitetas. 1954 m. Meksiko mieste pastatytas Centrinis universitetinis miestelis (architektai Marijus Panis, Enrikas del Moralis, Domingas Garsija Ramosas, dailininkai Diegas Rivera, Davidas Sikeirosas), kuriame yra apie 1000 pastatų, iš jų Nezahualkojotlio koncertų salė, 5 muziejai, Olimpinis stadionas; 2007 m. UNESCO šį miestelį paskelbė Pasaulio paveldo paminklu.[1]
- Architektūros fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Buhalterinės apskaitos ir administravimo fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filosofijos ir filologijos fakultetas
- Inžinerinis fakultetas
- Medicinos fakultetas
- Mokslų fakultetas
- Odontologijos fakultetas
- Politinių ir socialinių mokslų fakultetas
- Psichologijos fakultetas
- Teisės fakultetas
- Veterinarijos ir zootechnikos fakultetas
- Akatlano aukštųjų mokslų fakultetas
- Aragono aukštųjų mokslų fakultetas
- Kuautitlano aukštųjų mokslų fakultetas
- Iztakalos aukštųjų mokslų fakultetas
- Saragosos aukštųjų mokslų fakultetas
- Muzikos nacionalinė mokykla
- Slaugos ir ginekologijos nacionalinė mokykla
- Socialinio darbo nacionalinė mokykla
- Plastinio meno nacionalinė mokykla, jai priklauso Šv. Karolio akademija
- Mokslų ir humanitarinių mokslų kolegija
- Nacionalinė parengiamoji mokykla (aukštesnės pakopos vidurinė mokykla)
- Universitetinis teatro centras
- Universitetinis kinematografijos studijų
- Užsienio šalių studentų mokymo
- Polanko tarpdisciplininio švietimo centras
- Nuotolinio mokymo mokyklos Kanadoje, Čikagoje, Los Andžele, San Antonijuje
- 29 Mokslo tyrimų institutai
- 16 mokslo tiriamųjų centrų
- 143 bibliotekos
- Meksikos nacionalinė biblioteka, įkurta 1883 m.; 2008 m. jos fonduose buvo 1,25 mln. tomų
- Daugiau kaip 30 muziejų (Chopo, San Ildefonso, Paleontologijos, Zoologijos, Geologijos, Medicinos, Kasybos ir kiti)
- Šv. Augustino, Šv. Petro ir Šv. Pauliaus šventyklos
- Nacionalinė astronomijos observatorija, įkurta 1970 m., Siera San Pedro Martiras
- Nacionalinis herbariumas
- Nacionalinis botanikos sodas
- Universitetinis filharmonijos orkestras
- Chuano Ruiz de Alarkono teatras
- Šv. Kotrynos teatras
- Folkloro baletas
- Choreografijos studija
Universitetui taip pat priklauso branduoliniai reaktoriai, 2 okeanografiniai laivai, 3 biosferos apsaugos stotys, Kanarų salose – teleskopas, turi kultūros kanalų TV, radijuje ir kita. Leidžia žurnalus „Punto de Partida“, „Revista de la Universidad“, „Gazeta“, fakultetų, mokyklų, Mokslo tyrimų institutų ir mokslo tiriamųjų centrų mokslinius leidinius.
Trys universiteto mokslininkai apdovanoti Nobelio premija:
- Alfonsas Garsija Roblesas – 1982 m. Nobelio taikos premija
- Oktavijus Pasas – 1990 m. Nobelio literatūros premija
- Marijus Molina – 1995 m. Nobelio chemijos premija
Universitete studijavo:
- Migelis Alemanas Valdesas – Meksikos prezidentas 1946–1952 m.
- Luisas Ečeverija Alvaresas – Meksikos prezidentas 1970–1976 m.
- Chosė Lopesas Portiljas – Meksikos prezidentas 1976–1982 m.
- Migelis de la Madridas – Meksikos prezidentas 1982–1988 m.
- Karlosas Salinas de Gortaris – Meksikos prezidentas 1988–1994 m.
- Abelis Pačekas – Kosta Rikos prezidentas 2002–2006 m.
- Alfonsas Portiljas – Gvatemalos prezidentas 2000–2004 m.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
