Meilė Lukšienė

Meilutė Julija Lukšienė–Matjošaitytė (1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje – 2009 m. spalio 16 d.^[1]) – lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių.

Meilutė Lukšienė–Matjošaitytė
Meilė Lukšienė ir Justinas Marcinkevičius dalyvauja Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime Vilniuje, 1988 m.
Gimė	1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje, Austrija-Vengrija
Mirė	2009 m. spalio 16 d. (96 metai) Vilniuje, Lietuva
Palaidotas (-a)	Saulės kapinėse
Tėvas	Stasys Matijošaitis
Motina	Julija Biliūnienė
Sutuoktinis (-ė)	Kazimieras Lukša
Vaikai	Ingė Lukšaitė Giedrė Lukšaitė-Mrazkova Rimtis Lukša
Veikla	lietuvių literatūros tyrinėtoja, pedagogė, viena iš Tautinės mokyklos koncepcijos autorių.
Sritis	literatūrologija, kultūros istorija
Išsilavinimas	habilituota socialinių m. daktarė
Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas
Žymūs apdovanojimai
1998 m. – Gedimino 5 laipsnio ordinas 2003 m. Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius

Stasio Matjošaičio–Esmaičio (1877–1949) ir Julijos Biliūnienės (1880–1978) Matjošaitienės duktė, Ingės Lukšaitės motina, Marijos Alseikaitės-Gimbutienės pusseserė.

Biografija

1924–1931 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1931–1938 m. studijavo lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1973 m. pedagogikos mokslų daktarė.

Po studijų dirbo gimnazijos mokytoja. Nuo 1944 m. Kauno valstybinio universiteto asistentė. 1949–1959 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, 1951–1958 m. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Tačiau per 1958 m. prasidėjusį Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymą nuo nacionalistų” atleista kartu su Irena Kostkevičiūte, Vanda Zaborskaite ir Aurelija Rabačiauskaite.

1959–1997 m. – Pedagogikos instituto (iki 1973 m. Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo 2001 m. Švietimo plėtotės centras) vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais 1988 m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. 1988 m. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė.

Mokslinė veikla

Mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja. 1954–1955 m. parengė spaudai ir išleido savo motinos pirmojo vyro Jono Biliūno raštus (2 t. 1954–1955 m., 3 t. 1981–1982 m.), S. Daukanto (1955 m.), L. Jucevičiaus (1959 m., 1975 m.) raštų rinkinius. Parašė sintezes knygoms „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (su kitais, 1957 m.), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (su kitais, 1983 m.)

Vėliau tyrinėjo švietimo istoriją ir pedagoginę mintį, iškėlė švietimo istorijos svarbą, teigė, kad švietimas yra tautos kultūros dalis.

1988 m. – švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija” (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija” (1992 m.), „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993 m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos” (1994 m.) – bendraautorė.^[2]

Bibliografija

• Jono Biliūno kūryba, monografija, 1956 m.
• Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje, 1970 m.
• Demokratinė ugdymo mintis XVIII a. II p. – XIX a. I pusė, 1985 m.
• Jungtys, 2000 m.

Apdovanojimai, įvertinimas

• Pirmasis Švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklas.
• 1994 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas
• 2003 m. – Vytauto_Didžiojo_ordino_Komandoro_didysis_kryžius už nuopelnus Lietuvos švietimui
• 2004 m. – UNESCO J. A. Komenskio medalis
• 2010 m. – Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė kasmetinę Meilės Lukšienės premiją, skiriamą jauniesiems mokytojams.

Šaltiniai

1. lrytas.lt informacija Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
2. Meilė Lukšienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 690 psl.

Nuorodos

• Meilės Lukšienės virtuali paroda Archyvuota kopija 2013-09-26 iš Wayback Machine projekto.
• Tautinė mokykla. Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija