From Wikipedia, the free encyclopedia
Mandžiūrai (savivardis: 
mančžu; kinų kalba: 满族 : Mǎn Zú) – antroji didžiausia tautinė mažuma Kinijoje po
džuangų (džuangai) (壮族 : Zhuàng Zú). Didžiausia mandžiūrų populiacija yra Mandžiūrijoje – Šiaurės rytų Kinijos teritorijoje.
| Manju (Mandžiūrai) | |
|---|---|
 Mandžiūras, apsirengęs tradiciniais drabužiais | |
| Gyventojų skaičius | apie 11 mln. |
| Populiacija šalyse | Kinija: apie 10 mln. Rusija: |
| Kalba (-os) | mandžiūrų (istorinė), kinų mandarinų |
| Religijos | Tibetiečių budizmas, šamanizmas |
| Giminingos etninės grupės | Xibe |
Mandžiūrų tautos istorija siekia apytiksliai du tūkstančius metų. Manoma, kad mandžiūrų protėviai buvo tauta, kuri kinų šaltiniuose skirtingais laikotarpiais vadinama skirtingais vardais:
Mandžiūrai yra tiesioginiai džurdžėnų palikuonys. 1635 metais, Huang Taiji (黃台吉) (1592–1643) pasirinko Manju vardą, vietoje iki tol buvusio Jurchen, savo tautai pavadinti. O 1664 metais užėmęs imperatoriaus sostą (iki tol priklausiusį Mingų dinastijai) tapo pirmuoju Qing (清朝) dinastijos imperatoriumi. Huang Taiji pradėjo kitų tautų užkariavimus ir suvienijo Kiniją. Taip prasidėjo, beveik tris šimtus metų trukęs mandžiūrų valdymas visoje šalyje. Qing dinastijos valdymo laikotarpiu Kinijos teritorija tapo didžiausia per visą istoriją. Qing dinastija buvo paskutinioji feodalinė dinastija Kinijos istorijoje, kurią 1911 metais pakeitė Kinijos Respublika.
Naujaisiais amžiais Mandžiūrija ir jos žmonės išgyveno sunkius laikus. 1850 m. Mandžiūrijoje gyveno maždaug trys milijonai gyventojų. Kinijos valdžia, baimindamasi, kad Japonija neužkariautų Mandžiūrijos, aktyviai gausino Mandžiūrijos gyventojų skaičių. Todėl Mandžiūrijos gyventojų skaičius per penkiasdešimt metų išaugo iki devynių milijonų. Vis dėlto, 1931 metais, Japonija užėmė Mandžiūriją. 1932 metais japonai pakeitė Mandžiūrijos pavadinimą į Manchukuo 'Mandžiūrų žemė'. Manchukuo buvo valdoma Japonijos iki pat 1945 metų, kai į šalį įžengė Tarybų Sąjunga. Vėliau, šalies valdymas buvo atiduotas kinams, kurie prijungė Mandžiūrijos teritoriją prie Kinijos.
 | |
| Mandžiūrijos istorija | |
| (Kočiosonas) | |
| Donghu | |
| Šiongnu | |
| Vuhuanai | Sušenai |
| Šianbai | |
| Kumo ši | Mohe |
| Balhė | |
| Liao (Kidaniai) | |
| Džin (Džurdžėnai) | |
| Yuan > Ming | |
| Čing dinastija (Mandžiūrai) | |
| Kinijos Respublika | Tolimųjų Rytų Respublika |
| Mandžukas | |
| Kinija (Šiaurės rytų Kinija) | Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai) |
Mandžiūrų kalba priklauso Altajaus kalbų šeimai, mandžiūrų-tungusų šakai. Mandžiūrų abėcėlę 1599 m. įteisino mandžiūrų lyderis Nurhaci (1559–1626), mandžiūrų valstybės įkūrėjas. Raštas buvo paremtas klasikiniais mongolų rašmenimis, to fonetika paremta Jurjenų rašmenimis. Alfabetas buvo nežymiai pakoreguotas 1632 metais. 1644 metais prasidėjo Qing dinastijos valdymo laikotarpis Kinijoje. Pirmuosius 200 metų mandžiūrų kalba buvo pagrindinė Kinijos valstybinė kalba. XIX amžiaus viduryje daugelis mandžiūrų jau kalbėjo kinų kalba kaip savo pagrindine kalba. Šiandien mandžiūrų kalba praktiškai nenaudojama net pačių mandžiūrų. Daugiausia yra vartojama kinų kalba ir kiniški rašmenys.
Būdama viena iš 56 etninių grupių Kinijoje, mandžiūrų tauta yra unikali keliomis prasmėmis.
Pirmiausia, dauguma mandžiūrų kalba kinų mandarinų kalba, kaip ir didžioji Han tautos dalis. Bet tik keli tūkstančiai mandžiūrų moka kalbėti ir rašyti savąja kalba.
Antra, mandžiūrai 1644 m. sukūrė Qing dinastiją – paskutinią feodalinę dinastiją Kinijos istorijoje.
Trečia, 1931 metais, Japonijos kariuomenė įsiveržė į šiaurės rytų Kiniją ir 1932 m. įkūrė marionetinę Manjukuo valstybę. Pu Yi – paskutinis Manjiu Qing dinastijos imperatorius Kinijoje valdė kaip Manjukuo regentas ir imperatorius. 13 metų Mandžiūrija buvo atskirta nuo Kinijos.
Šie faktai yra labai svarbūs mandžiūrų tapatybės raidaii. Dėl savo klajokliškos gyvensenos mandžiūrų tauta iki Qing dinastijos pradžios neturėjo aiškios kultūrinės tapatybės. Tik užkariavę hanius ir pradėję gyventi sėsliau mandžiūrai ėmė sinizuotis – palaipsniui perėmė kinų kultūrą, kalbą ir rašmenis. Dabar mandžiūrus sunku atskirti nuo kinų, nes jie nei fiziškai, nei kultūriškai beveik nesiskiria.
Mandžiūrai panteistai garbindavo varnas, gulbes ir šunis, kuriuos valgyti jiems vis dar yra tabu. Šamanizmas buvo pagrindinis jų tikėjimas. Qing dinastijos valdymo laikotarpiu mandžiūrai kultūriškai suvienodėjo su haniais. Šis procesas buvo gana greitas, nes mandžiūrai neturėjo aiškios ir stiprios tautinės ar kultūrinės tapatybės. Kartu su kinų filosofija bei gyvensena jie perėmė ir kinų kultūrą. Tiesa, mandžiūrai mėgino įvesti savo tradinių kaselių nešiojimą: vyrai buvo verčiami skustis galvas, pasilikdami kaseles. Daug hanių vyrų buvo išžudyti, nes jie nesutiko nešioti kaselių. Ši mandžiūrų tradicija paliko pėdsaką kinų istorijoje. Dar ir dabar senovės kinai yra vaizduojami su kaselėmis.
Qing dinastijai atėjus į valdžią, Kinijoje atsirado ir naujų aprangos tradicijų. Ko gero, žymiausias mandžiūrų aprangos palikimas – chipao. Chipao – tai savitas moteriškų apdarų stilius, kurio elementus ir akcentus galima įžvelgti ir šiuolaikinėje madoje. Tai nebuvo mandžiūrų sukurtas aprangos stilius. Jį sukūrė kantoniečiai, o mandžiūrai įvedė kaip privalomą visoje imperijos teritorijoje kartu su privalomu galvos plaukų skutimu. Qing dinastijos laikais aprangos medžiaga priklausė nuo moterų turtinės padėties. Imperatoriškos aplinkos moterys dėvėdavo šilką arba baldakimą, o dauguma moterų vilkėjo iš lino, medvilnės ar gazo pasiūtus drabužius. Šiuolaikinė chipao mada yra paprasta ir kartu labai elegantiška – tai vakarinės suknelės tiek oficialioms progoms, tiek dėvėti kasdien. Nors chipao keitėsi, tačiau pati koncepcija yra išlikusi tokia pati, kokia buvo Qing valdymo laikais.
Tradicinis mandžiūrų maisto produktas yra kviečiai, nors vartojo ir kitus grūdus. Tarp kasdienių patiekalų galima rasti ryžių miltų pyragų, koldūnų įvairiais įdarais, duonos, bandelių, įdarytų smulkintomis raudonosiomis pupelėmis, cukruotų ryžių pyragaičių ir kt.
Dėl savo klajokliškos gyvensenos mandžiūrai neturėjo savos architektūros, išskyrus tradicinius mandžiūrų namus iš molio ir medžio. Architektūrą, kaip ir daugelį kitų dalykų, mandžiūrai perėmė iš kinų.
Po Antrojo pasaulinio karo Jaltos sutartimi Mandžiūrijos teritorija buvo padalinta tarp Kinijos ir Tarybų Sąjungos. Iki šiol Mandžiūrijos teritorijos padalinimas išliko nepakitęs. Patys mandžiūrai yra nevieningi šiuo klausimu: vieni gyvena tapatindamiesi kaip viena iš Kinijos tautinių mažumų, kiti siekia Manžiūrijos nepriklausomybės. Šiuo metu veikia kelios organizacijos, siekiančios Mandžiūrijos nepriklausomybės. Kinijos valdžios pozicija šiuo klausimu yra aiški – jokių kalbų apie Mandžiūrijos nepriklausomybę būti negali, o bet kokie Mandžiūrų mėginimai atsiskirti nuo Kinijos bus malšinami visomis įmanomomis priemonėmis.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
