Makao herbas

Makao specialiojo administracinio regiono herbas buvo oficialiai įteisintas 1999 m. gruodžio 20 d. po to, kai Portugalija, kurios kolonija Makao buvo nuo 1557 m. iki 1999 m., perdavė regioną Kinijai.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Herbas yra apvalios formos su baltos spalvos juosta aplink, ant kurios yra užrašytas sutrumpintas regiono pavadinimas („Makao“) dviem oficialiomis kalbomis – portugalų (Macau) bei kinų (中華人民共和國澳門特別行政區). Regiono herbo viduje yra vaizduojami tokie patys elementai, kaip ir oficialioje Makao vėliavoje. Herbe, kaip ir vėliavoje, žaliame fone yra balta lotoso gėlė, kuri buvo pasirinkta kaip Makao simbolis. Po ja vaizduojamas gubernatoriaus Nobre de Carvalho tiltas, kuris yra svarbus tiltas, jungiantis Makao pusiasalį su Taipos sala. Tiltas taip pat yra vienas labiausiai atpažįstamų regiono orientyrų. Po lotosu ir tiltu esantis vanduo simbolizuoja Makao, kaip uosto, svarbą bei jo ryškų vaidmenį visoje teritorijoje. Penkios auksinės penkiakampės žvaigždės herbo viršuje imituoja Kinijos vėliavą ir herbą, norint pabrėžti ypatingus Kinijos ir Makao santykius.

Remove ads

Makao regionas per savo istoriją iš viso yra turėjęs tris skirtingus, europietiško stiliaus herbus, naudotus Portugalijos, kurios kolonija Makao buvo nuo 1557 m. iki 1999 m.
Pirmasis herbas buvo naudotas iki XIX a. pabaigos. Jis nesudėtingas, jame vaizduojamas tik tuometinis Portugalijos herbas su portugalų kalba užrašyta fraze aplink jį: Cidade do nome de Deus, não há outra mais Leal („Dievo vardo miestas, nieko daugiau, tik ištikimybė“).
Antrasis herbas buvo naudojamas iki 1935 m., kai dauguma Portugalijai priklaususių teritorijų jau buvo susikūrę atskirus savus herbus. Tuometiniame Makao herbe buvo vaizduojamas šviesiai oranžinės spalvos drakonas, panašus į kolonijinių laikų Kinijos vėliavų modelius.
Trečiasis Makao kolonijos herbas, naudotas iki 1999 m., buvo kiek paprastesnių formų. herbas buvo naudojamas ant monetų, banknotų, pašto ženklų, oficialių dokumentų, taip pat ir ant „Banco Nacional Ultramarino“ pastato fasado Lisabonoje, Portugalijoje.