Mažieji Grįžulo Ratai

Mažieji Grįžulo Ratai (Ursa Minor, UMi) – 56-as iš 88-ių pagal dydį Šiaurinio pusrutulio žvaigždynas. Plotas – 256 kv. laipsniai.^[1] Lotyniškas pavadinimas reiškia Mažasis Lokys. Šiame žvaigždyne yra Šiaurinis dangaus polius (šalia Šiaurinės, rečiau vadinamos Poliarinės žvaigždės). Lietuvoje žvaigždynas matomas ištisus metus.^[1]

z

Žvaigždyne yra karščiausia žinoma (2021 m.) baltoji nykštukė (H1504+65), kurios paviršiaus temperatūra siekia 200 000°K. Jos atmosfera susideda iš anglies ir deguonies su nemažai neono ir magnio. Tos žvaigždės egzistavimas vadinamas „visiškai nepaaiškinamu“.^[2] Žvaigždyne taip pat yra meteorų srauto kvadrantas (Ursidai), daugiausia krentantys gruodžio 18-25 dienomis.

Istorija ir mitai

Senovės Graikijoje septynios žvaigždyno žvaigždės buvo siejamos su hesperidėmis, Atlanto dukterimis. Vėliau – su mitu apie Kalistą, Mažuoju Lokiu buvo paverstas Kalistos sūnus Arkas (žr. Didieji Grįžulo Ratai).

Ryškiausios žvaigždės

• Šiaurinė – alpha UMi,
• Kochabas – beta UMi,
• Ferkadas – gamma UMi.^[1]

Išnašos

1. Jokūbas Sūdžius. Mažieji Grįžulo Ratai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.
2. angl. „This object is unique and the origin of its surface chemistry is completely unclear“, Werner, K.; Rauch, T. (2011). „UV spectroscopy of the hot bare stellar core H1504+65 with the HST Cosmic Origins Spectrograph“. Astrophysics and Space Science. 335 (1): 121–24. Bibcode:2011Ap&SS.335..121W. doi:10.1007/s10509-011-0617-x.