Atlantas (mitologija)

Atlantas graikų mitologijoje – titanas, Japeto ir Azijos sūnus, Prometėjo brolis. Todėl, kad kovėsi titanų pusėje dievų kare dėl Olimpo kalno, Dzeusas nubaudė jį laikyti pečiais parėmus dangaus skliautą.

Heraklis vykdydamas dvylika žygdarbių, įkalbėjo Atlantą už jį gauti auksinių obuolių iš hesperidžių saugomo sodo, pasiūlęs palaikyti dangaus skliautą kol šis grįšiąs. Grįždamas Atlantas nusprendė palikti dangaus skliautą laikyti Herakliui, bet šis jį pergudravęs, pasakydamas Atlantui jog jo apsiaustas smunkąs ir reikia jį pasitaisyti (kita versija – kol jis pasidarys pagalvę iš plaušų ir užsidės ant galvos). Taip Heraklis ir paliko Atlantą belaikantį dangaus skliautą.

Pagal vieną iš versijų Persėjas pavertė Atlantą akmeniu panaudodamas Medūzos galvą. Tai įvyko po to kai pagrasino Persėjui, nes norėjęs pasikalbėti su Dzeusu dėl jam tekusios bausmės.

Vaikai

Atlantas vaikų, daugiausia dukterų, susilaukė su įvairiomis deivėmis:

• su Hespera
  • hesperidės;^[1]
• su Plejone (ar Aetra^[2]):
  • hijadės,^[3]
  • Hijas,^[4]
  • plejadės;^[5]
• su nežinoma motina:
• Kalipso,^[6]
• Dionė,^[7]
• Maera.^[8]

Kai kurie šaltiniai kertasi tarpusavyje nurodydami skirtinga tėvyste.

Išnašos

1. Diodoras Sikulas, „Istorijos biblioteka“ 4.26.2
2. Higinas, „Astronomika“ 2.21; Ovidijus, „Fasti“ 5.164
3. Higinas, „Fabula“ 192
4. Higinas, „Fabula“ 192
5. Hesiodas, „Darbai ir dienos“ 383; Apolodoras, 3.110; Ovidijus, „Fasti“ 5.79
6. Homeras, „Odisėja“ 1.52; Apolodoras, E7.23
7. Higinus, „Fabula“ 82, 83
8. Pausanijas, „Graikijos gidas“ 8.12.7, 8.48.6

Vikižodynas