Mažieji Aukštučiai

Mažieji Aukštučiai (vok. Klein Augstutschen, 1945–1946 m. rus. Кляйн Аугстучен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Пригорки) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 15 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 10 km į pietryčius nuo Lazdynų, Šorelių girios rytiniame pakraštyje. nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės teritorijoje.^[1][2]

Mažieji Aukštučiai vok. Klein Augstutschen rus. Пригорки
Mažieji Aukštučiai 54°53′11″š. pl. 22°37′15″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Istorija

Įkurti XVIII a. pabaigoje, įsisavinant valstybines Šorelių girios žemes.^[3] 1785 m. buvo kulmiškasis dvaras su 5 ugniakurais,^[4] 1821 m. – kulmiškasis dvaras su 42 gyventojais.^[5] Iki 1818 m. priklausė Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818-1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Girėliškių valsčiui. XX a. pr. Mažieji Aukštučiai minimi prie Lazdynėlių dvaro,^[6] žemėlapiuose nuo 1916 m. žymimi Didžiųjų Aukštučių kaimo bendruomenėje.^[7] Tikintieji iki 1793 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Šilėnų evangelikų liuteronų parapijai. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Pilkalnio rajono (Пиллькалленский район), vėliau Krasnoznamensko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Pravdino apylinkės teritorijoje.^[8]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
Iki 1818 m.	Įsruties apskritis	Lietuvos departamentas
1818–1945 m.	Pilkalnio apskritis	Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Pilkalnio rajonas	Kaliningrado sritis
1947–2008 m.	Pravdino apylinkė Krasnoznamensko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Dobrovolsko kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Šaltiniai

1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
3. Iš Pilkalnio apskrities istorijos, Erwin Spehr vok.
4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, p.6. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.40. Kümmel, Halle, 1821 vok.
6. Lasdinehlen 2), Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-01.
7. 11101 Grumbkowkaiten, Topographische Karte (Messtischblatt), Mapy archiwalne Polski i Europy Środkowej. Nuoroda tikrinta 2021-10-01.
8. Mažieji Aukštučiai GenWiki

• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.