Liuksemburgo herbas

Liuksemburgo herbas – vienas iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės atributų. Horizontaliai juostuotame (10 baltų ir mėlynų juostelių) lauke raudonas šėlstantis dviuodegis liūtas su auksine karūna, aukso nagais, dantimis ir liežuviu.

Vidutinysis Liuksemburgo herbas
Mažasis Liuksemburgo herbas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Daugiau informacijos Informacija, Savininkas ...

Informacija
Liuksemburgo herbas

Savininkas	Liuksemburgas
Herbas nuo	1235 m.^{[lower-alpha 1]}

Uždaryti

Liuksemburgo herbo istorija siekia viduramžius, jis kilęs iš Limburgo hercogystės (dabartinė Belgija ir Nyderlandai) herbo.

Henrikas V buvo pirmasis Liuksemburgo grafas, naudojęs pirminį šio herbo variantą. Jo tėvo Limburgo hercogo Valerano III (Waleran III) herbe buvo raudonas dviuodegis šėlstantis liūtas su aukso nagais, dantimis, liežuviu ir karūna sidabriniame lauke.
Henrikas V baltą lauką pakeitė 10 horizontalių baltų ir mėlynų juostelių, kad jo herbas skirtųsi nuo jo netikro brolio Limburgo hercogo Henriko IV herbo.

Nėra žinoma, iš kur perimtos tos 10 baltų ir mėlynų juostelių. Žinomiausias Liuksemburgo heraldistas Jean-Claude Loutsch spėja, kad pirmosios Liuksemburgo dinastijos galėjo naudoti dryžuotą vėliavą, kurios spalvos nežinomos. Dvi Liuksemburgo dinastijai artimos dinastijos tuo metu irgi ėmė naudoti dryžuotus herbus. Loono grafai ir Grandpré grafai turėjo herbus, kurių laukas buvo horizontaliai juostuotas (10 auksinių ir raudonų juostelių). Gali būti, kad Liuksemburgai pasirinko spalvas derindami jas su baltu lauku ir raudonu Liuksemburgų liūtu.