Liubartas

Liubartas Demetrijus (dar Liubko, Lubardus, krikšto vardas Dmitrijus, 1300 m. – 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis.

Šis straipsnis apie Gedimino sūnų. Apie Gedimino sūnėną, trumpai valdžiusį Polocke skaitykite straipsnyje Liubartas (Polockas).

Liubartas Demetrijus
Lucko, Liubarsko ir Voluinės kunigaikštis.
Liubartas
Gediminaičiai
Gimė	1300 m.
Mirė	1383 m. rugpjūčio 4 d. (~83 metai)
Tėvas	Gediminas
Motina	Olga
Sutuoktinis (-ė)	Andrejaus Jurijevičiaus duktė Olga-Agafija
Vaikai	(visi su Olga-Agafija) Teodoras Liubartaitis Simeonas Lazaras
Lucko kunigaikštis.
Valdė	1323-1324, 1340-1383 m.
Liubarsko kunigaikštis.
Valdė	1323-1340 m.
Voluinės kunigaikštis. Valdė 1340-1383 kunigaikštis. Pirmtakas Jurijus II Boleslovas Įpėdinis Aleksandras Karijotaitis
Vikiteka	Liubartas

LDK kunigaikščio Gedimino jauniausias sūnus. Motina – antroji Gedimino žmona Olga, Smolensko kunigaikščio Vsiavolodo duktė.

Vienas iš trijų išlikusių Lucko pilies bokštų yra pavadintas Liubarto vardu.

Gyvenimas

1320 m. ar apie 1323 m. vedė Haličo-Volynės kunigaikščio Andrejaus Jurijevičiaus dukterį ir ėmė valdyti Lucką rytų Volynėje^[1]. Andrejui Jurijevičiui mirus gavo rytų Voluinę kaip palikimą ir ten persikėlė 1325 m.

Lucko pilis

1340 m. mirė Haličo-Volynės kunigaikštis Jurijus Boleslavas Traidenis. Kadangi Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, Liubartas pretendavo į visą Haličą ir Voluinę. Lenkijos karalius Kazimieras III sukėlė grėsmę Liubarto valdymui iš pradžių užimdamas Pšemyslio žemę, o vėliau ir Lvovą. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Haličo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė Vladimirą, Kremenecą, Belzą, bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis Kęstutis.

Liubartas užsitikrino Maskvos kunigaikščio Simeono Išdidžiojo paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 m. Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į Cholmo, Belzo ir Voluinės žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir Lvovą.

1350 m. tapęs našliu Liubartas vedė antrąkart – Maskvos kunigaikščio Simeono giminaitę, Rostovo kunigaikščio Konstantino dukterį Olgą-Agafiją. Jis turėjo tris sūnus: Teodorą, Simeoną ir Lazarą. Teodoras paveldėjo Volynę ir valdė iki savo mirties 1431 m.

Išnašos

1. „Liubartas“. Encyclopedia Lituanica III. (1970–1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. 411–412.

Nuorodos